Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/straipsnis.php on line 49 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146
Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 22 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 25 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 28 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 31 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 34 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 37 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 %%%%%%%%%%og:title%%%%%%%%%% %%%%%%%%%%viewPort%%%%%%%%%%

APKLAUSA

Kaip vertinate padėtį Lietuvojeper pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
Dienos klausimas

Komentuojami lzinios.lt

Redakcijos paštas
Redakcijos paštas. Kiek svarbi visuomenei verslo socialinė atsakomybė?
Arvydas GUOGIS, Adomas Vincas RAKŠNYS 2014-12-08 06:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Daug kas yra gir­dė­jęs ter­mi­ną „so­cia­li­nė at­sa­ko­my­bė“, ta­čiau pa­pra­šy­tas pa­aiš­kin­ti kon­kre­čiau, ne­la­bai ga­li tai pa­da­ry­ti. Tai ypač svar­bus ter­mi­nas, ku­ris reiš­kia ne tik darb­da­vių rū­pi­ni­mą­si pa­val­di­nių at­ly­gi­ni­mais už dar­bą, bet ir vi­sa jų ap­lin­ka už tie­sio­gi­nio dar­bo ri­bų ir or­ga­ni­za­ci­jos veik­la už jos tie­sio­gi­nių funk­ci­jų vyk­dy­mo.

Jei tai pa­val­di­nys, tai toks darb­da­vys pa­si­rū­pins ir dir­ban­čio­jo drau­di­mu, ir dar­bo ap­lin­ka, ir dar­buo­to­jo lais­va­lai­kio pra­lei­di­mo są­ly­go­mis, o jei tai or­ga­ni­za­ci­ja, tai pa­si­rū­pins jos eko­lo­giš­kes­ne ap­lin­ka, lab­da­ra ne­pa­si­tu­rin­tiems ir t.t. So­cia­li­nė at­sa­ko­my­bė, kaip sis­te­mi­nis da­ly­kas, yra itin ak­tua­li šiuo­lai­ki­nėms pri­va­taus sek­to­riaus or­ga­ni­za­ci­joms. Tai ga­li bū­ti su­pran­ta­ma kaip ne­for­ma­li veik­la, orien­tuo­ta į or­ga­ni­za­ci­jų veiks­mus ana­pus for­ma­lių įsi­pa­rei­go­ji­mų, kuo­met įmo­nės sa­va­no­riš­kai at­siž­vel­gia, pri­pa­žįs­ta ir įver­ti­na sa­vo veik­los pa­sek­mes vi­suo­me­nei ir ap­lin­kai.

Vis­gi so­cia­li­nės at­sa­ko­my­bės puo­se­lė­ji­mas vers­lui yra nau­din­gas ir dėl pra­gma­ti­nių prie­žas­čių. Or­ga­ni­za­ci­ja, įvar­dy­da­ma sa­ve kaip so­cia­liai at­sa­kin­gą, ga­li tai iš­nau­do­ti kaip mar­ke­tin­go ins­tru­men­tą, nes dau­ge­lis at­lik­tų ty­ri­mų pa­tvir­ti­no, jog vie­šo­jo įvaiz­džio ir re­pu­ta­ci­jos kū­ri­mas per so­cia­liai at­sa­kin­gos or­ga­ni­za­ci­jos pri­zmę są­ly­go­ja di­des­nius pro­duk­ci­jos par­da­vi­mo mas­tus. Ki­taip ta­riant, or­ga­ni­za­ci­ja, ku­ri pri­sii­ma so­cia­li­nę at­sa­ko­my­bę, rū­pi­na­si eko­lo­gi­ja, gre­ta esan­čių bend­ruo­me­nių po­rei­kiais, pa­vyz­džiui, re­kons­truo­ja gre­ta or­ga­ni­za­ci­jos esan­čią vai­kų žai­di­mo aikš­te­lę, vyk­do ne­mo­ka­mas kon­sul­ta­ci­jas sie­kian­tiems pra­dė­ti sa­vo vers­lą, fi­nan­suo­ja au­ga­lų ir gė­lių so­di­ni­mą so­cia­liai prob­le­mi­niuo­se, „dep­re­si­jos ka­muo­ja­muo­se“ ra­jo­nuo­se, au­to­ma­tiš­kai for­muo­ja ge­res­nį įvaiz­dį vi­suo­me­nės aky­se. Rea­lius es­te­ti­nius po­ky­čius ga­lė­tu­me iš­vys­ti ir sto­ties ra­jo­ne Vil­niu­je, jei­gu ten pel­nin­gai vei­kian­tis McDo­nald‘s res­to­ra­nas nu­spręs­tų pri­siim­ti so­cia­li­nę at­sa­ko­my­bę ir įgy­ven­din­ti ame­ri­kie­tiš­ko „sa­ku­rų so­do“ ana­lo­gi­jos pro­jek­tą.

So­cia­li­nė at­sa­ko­my­bė taip pat svar­bi ir dėl vi­di­nių or­ga­ni­za­ci­jos veiks­nių – so­cia­liai at­sa­kin­ga įmo­nė di­di­na sa­vo dar­buo­to­jų lo­ja­lu­mą, stip­ri­na jų iden­ti­te­tą, su­teik­da­ma ga­li­my­bę per­so­na­lo na­riams sa­ve ta­pa­tin­ti su so­cia­liai at­sa­kin­ga, tei­sin­gai be­siel­gian­čia or­ga­ni­za­ci­ja. Ne­ma­žiau reikš­min­ga ir tai, jog so­cia­li­nės at­sa­ko­my­bės už­ti­kri­ni­mas ga­li pa­dė­ti or­ga­ni­za­ci­joms įgy­ti stra­te­gi­nį ir kon­ku­ren­ci­nį pra­na­šu­mą. Ta­čiau šiuo po­žiū­riu de­rė­tų at­sa­ky­ti į klau­si­mą, ar yra skir­tu­mas tarp dek­la­ra­ty­vios so­cia­li­nės at­sa­ko­my­bės, ta­ria­mo su­in­te­re­suo­tu­mo mo­ra­li­ne pra­sme ir rea­lios so­cia­li­nės at­sa­ko­my­bės, kuo­met ji pa­si­žy­mi mo­ra­li­niais as­pek­tais. Šią prob­le­mą no­rė­tu­me ilius­truo­ti pa­vyz­džiu iš al­ko­ho­lio pra­mo­nės, ku­rio var­to­ji­mo ne­igia­mos pa­sek­mės Lie­tu­vo­je yra itin ak­tua­lios – Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos duo­me­ni­mis, pa­gal su­var­to­ja­mą al­ko­ho­lio kie­kį, ten­kan­tį vie­nam vy­res­niam nei 15 me­tų žmo­gui, Lie­tu­va yra tre­čio­je vie­to­je pa­sau­ly­je. So­cia­li­nė at­sa­ko­my­bė al­ko­ho­lio pra­mo­nė­je yra daž­nas rep­re­zen­ta­ci­jos ele­men­tas, ka­dan­gi, ne­pai­sant var­to­ji­mo mas­tų, vi­suo­me­nė­je vy­rau­ja ne­igia­mas po­žiū­ris į al­ko­ho­lį var­to­jan­čius as­me­nis ir nuo­la­tos kal­ba­ma apie jo ža­lą. Di­dė­lė al­ko­ho­lio pa­klau­sa, au­gan­tys pel­nai ska­ti­na di­des­nę kor­po­ra­ci­jų kon­ku­ren­ci­ją, to­dėl jos sten­gia­si iš­nau­do­ti so­cia­li­nės at­sa­ko­my­bės prie­mo­nes, no­rė­da­mos sa­ve pa­vaiz­duo­ti kaip so­cia­liai at­sa­kin­gas įmo­nes. Al­ko­ho­lio ga­min­to­jos pa­si­tel­kia in­ter­ne­to sve­tai­nes, skir­tas so­cia­li­nei at­sa­ko­my­bei pa­brėž­ti, or­ga­ni­zuo­ja įvai­rias prog­ra­mas ir kam­pa­ni­jas. Į jas nuo­la­tos įtrau­kia­mos įvai­rios fi­nan­si­nio rė­mi­mo sche­mos, vie­šie­ji de­ba­tai, mo­ky­mo prog­ra­mos, par­tne­rys­tė su vie­šo­jo val­dy­mo ins­ti­tu­ci­jo­mis bei rek­la­ma. To­kiu bū­du ban­do­ma su­for­muo­ti po­žiū­rį, jog šioms vers­lo struk­tū­roms, be fi­nan­si­nio su­in­te­re­suo­tu­mo, rū­pi ir vi­suo­me­nės prob­le­mos, ku­rias ke­lia jų pro­duk­ci­jos var­to­ji­mas, ir var­to­to­jams da­ro­ma ža­la. Vis­gi, mū­sų po­žiū­riu, ši veik­la yra itin dvip­ras­miš­ka ir jo­je sto­ko­ja­ma eti­kos. Ta­čiau, ne­pai­sant to, ji su­ma­ži­na fi­nan­si­nį krū­vį vals­ty­bei.

Vers­lo sek­to­rius, pri­siim­da­mas so­cia­li­nę at­sa­ko­my­bę už vi­suo­me­nei ak­tua­lias prob­le­mas ir vie­šo­sios po­li­ti­kos ele­men­tus, at­sa­ko­my­be da­li­ja­si su vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jo­mis. Kal­bant apie vie­šo­jo sek­to­riaus in­dė­lį į vers­lo so­cia­li­nės at­sa­ko­my­bės ska­ti­ni­mą, pa­mi­nė­ti­na, jog daž­niau­siai tai­ko­mos prie­mo­nės yra įsta­ty­mai, di­rek­ty­vos ir tai­syk­lės. Ne ma­žiau svar­būs ir fi­nan­si­niai ins­tru­men­tai – mo­kes­čiai, jų ma­ži­ni­mo ga­li­my­bės, su­bsi­di­jos ir pre­mi­jos. Pa­mi­nė­ti­nos ir in­for­ma­ci­nės prie­mo­nės, pa­vyz­džiui, vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mos kam­pa­ni­jos, re­ko­men­da­ci­jų kū­ri­mas, mo­ky­mai ir in­ter­ne­ti­no sve­tai­nės bei abi­pu­se pri­klau­so­my­be par­em­ti par­tne­rys­tės ins­tru­men­tai. Vals­ty­bė ska­ti­na vers­lo struk­tū­ras pri­siim­ti so­cia­li­nę at­sa­ko­my­bę, o mai­nais į vers­lo ski­ria­mus re­sur­sus, joms su­ma­ži­na­mi tam ti­kri vals­ty­bės rei­ka­la­vi­mai.

Vals­ty­bės vaid­muo so­cia­li­nės at­sa­ko­my­bės po­žiū­riu svar­bus ir dėl įvai­rių ap­lin­ko­sau­gi­nių, svei­ka­tos, dar­bo sau­gos, var­to­to­jų ap­sau­gos stan­dar­tų rei­ka­la­vi­mų. Jų už­ti­kri­ni­mui vie­ša­sis sek­to­rius tu­ri ga­li­my­bę pa­si­telk­ti įvai­rias „kie­tą­sias“, įsta­ty­mo reg­la­men­tuo­tas prie­mo­nes. Jei­gu vers­las šį as­pek­tą ig­no­ruo­tų, ne­ga­ty­vios pa­sek­mės iš vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų bū­tų ne­iš­ven­gia­mos, nes aki­vaiz­du, jog vie­nas so­cia­liai ne­at­sa­kin­gas veiks­mas ga­li są­ly­go­ti komp­lek­si­nes prob­le­mas, ku­rių spren­di­mas taip pat par­ei­ka­lau­tų bend­ro po­žiū­rio. Prob­le­mos kil­tų ir vie­ša­jam sek­to­riui (ski­riant lė­šas prob­le­mi­nėms pa­sek­mėms ne­utra­li­zuo­ti, pa­vyz­džiui svei­ka­tos sis­te­mai), ir vers­lui (skir­ti iš­tek­lius ža­lai ati­tai­sy­ti, mo­kė­ti bau­das, gel­bė­ti žlun­gan­čią re­pu­ta­ci­ją, ko­vo­ti su ban­kro­to ga­li­my­be) bei pi­lie­ti­nei vi­suo­me­nei (spręs­ti bend­ruo­me­nių prob­le­mas, pa­vyz­džiui, ap­lin­kos už­terš­tu­mo prob­le­mas dėl vers­lui nu­sta­ty­tų stan­dar­tų ne­si­lai­ky­mo). Pa­vyz­džiui, pa­im­ki­me at­ve­jį, kai švi­no nau­do­ji­mas da­žuo­se, skir­tuo­se vai­kų žais­lams, tu­rė­jo įta­kos dar­buo­to­jų, dir­ban­čių ta­me fab­ri­ke, svei­ka­tai, kė­lė grės­mę ap­lin­ki­niams gy­ven­to­jams, o svar­biau­sia, vai­kams, ku­rie žai­dė šiais žais­lais. Vie­nas so­cia­liai ne­at­sa­kin­gas veiks­mas ga­li są­ly­go­ti pla­taus mas­to prob­le­mas vi­suo­me­nė­je, to­dėl so­cia­li­nės at­sa­ko­my­bės ska­ti­ni­mas ir jos už­ti­kri­ni­mas pri­va­lo bū­ti vie­nas iš vie­šo­jo sek­to­riaus už­da­vi­nių. Ki­tas pa­vyz­dys ga­li bū­ti toks, kai vals­ty­bė su­ku­ria me­cha­niz­mus tam, kad vers­lo įmo­nė, siek­da­ma pa­di­din­ti sa­vo pel­ną, ne­įs­pė­ju­si dar­buo­to­jų, ne­per­kel­tų ga­my­bos į ki­tą ša­lį, ku­rio­je dar­bo jė­ga pi­ges­nė. To­dėl nag­ri­nė­jant vers­lo ir vie­šų­jų ins­ti­tu­ci­jų san­ty­kį, bū­ti­na pa­mi­nė­ti, jog nors so­cia­li­nės at­sa­ko­my­bės kon­cep­ci­ja ak­cen­tuo­ja sa­va­no­riš­ku­mą ir ne­for­ma­lu­mą, ta­čiau tam ti­krais as­pek­tais ji ga­li bū­ti for­ma­li­zuo­ja­ma. Ne­pai­sant to, dau­ge­ly­je so­cia­li­nę at­sa­ko­my­bę at­sklei­džian­čių ty­ri­mų tei­gia­ma, jog vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų pra­šy­mai, įti­ki­nė­ji­mai ir re­gu­lia­vi­mo prie­mo­nių ma­ži­ni­mas nė­ra do­mi­nuo­jan­tys veiks­niai, nes daug di­des­nę svar­bą uži­ma to­kie pa­čių or­ga­ni­za­ci­jų vi­di­niai in­te­re­sai kaip di­des­nis pel­nas, po­pu­lia­ru­mas, fir­mos ži­no­mu­mas, rin­ko­da­ra ir t.t.

So­cia­li­nė at­sa­ko­my­bė, kaip reiš­ki­nys kul­tū­ri­niu po­žiū­riu, yra itin įdo­mus da­ly­kas post­mo­der­nia­me laik­me­ty­je, kuo­met pa­ste­bi­mos vi­suo­ti­nės frag­men­ta­ci­jos, in­di­vi­dua­liz­mo, mo­ra­li­nio ci­niz­mo ir he­do­niz­mo ap­raiš­kos. Su­si­da­ro įspū­dis, jog ero­je, ku­rio­je ne­be­pa­si­ti­ki­ma tra­di­ci­nė­mis vi­suo­me­nės struk­tū­ro­mis ir jun­gian­čio­mis ideo­lo­gi­jo­mis, stip­rė­ja ir per­sit­var­ky­mą ska­ti­nan­tys bruo­žai, kai vals­ty­bė, or­ga­ni­za­ci­ja ir in­di­vi­das ne­bep­rieš­ta­rau­ja vie­nas ki­tam.

Ar­vy­das Guo­gis yra My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to Vie­šo­jo ad­mi­nis­tra­vi­mo profesorius

Ado­mas Vin­cas Rakš­nys yra MRU Vie­šo­jo ad­mi­nis­tra­vi­mo magistras

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Romas  154.46.99.42 2014-12-08 09:48:19
Pasiekti, kad Lietuvoje verslas jaustų socialinę atsakomybę visuomenei, galima tik įgyvendinus drakoniškas priemones. Gal būt ir stambių verslininkų decimaciją.
0 0  Netinkamas komentaras
Skautas Vydūnas Trapinskas: tikro patriotizmo nepamatuosi
Nors skau­tų or­ga­ni­za­ci­jų Lie­tu­vo­je – be­veik tu­zi­nas, jų na­riai yra vie­no­dai pa­ti­ki­mi Lie­tu­vos vals­ty­bės pi­lie­čiai. 16 me­tų skau­tau­jan­tis Lie­tu­vos skau­tų są­jun­gos na­rys Vy­dū­nas Tra­pins­kas – vie­nas jų. Su se­niau­sios skau­tų or­ga­ni­za­ci­jos Lie­tu­vo­je na­riu kal­ba­mės apie skau­ty­bę, emig­ra­ci­ją ir pa­trio­tiz­mą.
A. Strumskis: Lietuvos proveržį lems 5 tūkst. žmonių
Lie­tu­vo­je yra maž­daug 5 tūkst. vers­lių žmo­nių, ku­riems se­ka­si ir, ti­kė­ti­na, at­ei­ty­je sek­sis dar ge­riau – jie ir lems ša­lies at­ei­tį. Ko­kį ke­lia pa­si­rinks nau­jo­ji verslininkų kar­ta: tie­siog [...]
Ina Pukelytė: „Aktorius ar atlikėjas?“
Vėl žvanga ginklai dėl Stambulo konvencijos
Šian­dien va­ka­ri­nia­me ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­trė Al­gi­man­ta Pa­be­dins­kie­nė at­sa­kė į Sei­mo gru­pės na­rių klau­si­mus dėl Stam­bu­lo kon­ven­ci­jos, skir­tos „ko­vai prieš smur­tą šei­mo­je“. 
Rūpestis dėl Rytų Lietuvos nevirsta darbais
Apie par­amą eko­no­miš­kai at­si­li­ku­siam Ry­tų Lie­tu­vos re­gio­nui gar­siai pra­kal­bę po­li­ti­kai to­liau dangs­to­si vien pa­ža­dais. Anot Vil­niaus ir Šal­či­nin­kų ra­jo­nų va­do­vų, Sei­mo patvirtintame ki­tų me­tų [...]
Kibernetinei gynybai Seimas pagalando ginklus
Nukritęs rublio kursas supurtė Rusiją
Šią sa­vai­tę rub­lio kur­sas ne­val­do­mai ri­to­si že­myn. „Ti­mes“ žur­na­lis­tai juo­ka­vo, kad rub­lio kur­sas krin­ta grei­čiau, nei ga­li­ma iš­tar­ti „Vla­di­mi­ras Vla­di­mi­ro­vi­čius“. Pir­ma­sis Ru­si­jos cen­tri­nio ban­ko va­do­vės pa­va­duo­to­jas Ser­ge­jus Šve­co­vas tei­gė, kad pa­dė­tis kri­tiš­ka. „Prieš me­tus to ne­bū­tu­me sap­na­vę net pa­čia­me bai­siau­sia­me sap­ne“, - sa­kė jis.
Žiemą kariauti niekas nenori
An­tras ban­dy­mas įves­ti pa­liau­bas Ry­tų Ukrai­no­je kol kas, at­ro­do, yra sėk­min­gas. Ukrai­nos ly­de­riai nu­si­tei­kę ga­na op­ti­mis­tiš­kai, lau­kia dar ke­lių su­pla­nuo­tų de­ry­bi­nin­kų su­si­ti­ki­mų ir ti­ki­si, kad [...]
Pretenzijų žaidimas Arktyje
Vakarų demokratijos stiprybė ir silpnybė
Pa­skel­bus JAV Se­na­to at­as­kai­tą dėl CŽV ka­lė­ji­mų, vi­suo­me­nė tiek Lie­tu­vo­je, tiek ki­to­se Eu­ro­pos Są­jun­gos bei NA­TO ša­ly­se ją ver­tin­da­ma pa­si­da­li­jo į dvi da­lis. 
Moralinis dvylipumas po Vakarų vertybių pamatais
Pa­sta­ruo­ju me­tu pa­dau­gė­jo įvy­kių, ver­čian­čių su­abe­jo­ti, ar Va­ka­rų iš­pa­žįs­ta­mos ver­ty­bės yra jau to­kios fun­da­men­ta­lios. Su­pran­tu, ga­liu bū­ti ap­kal­tin­tas, kad skelbiu pro­ru­siš­ką pro­pa­gan­dą, [...]
Taip, Lietuva nyksta
Redakcijos paštas. Pakeliui į bažnyčią
Spa­lio pa­bai­go­je sek­ma­die­nį pa­ke­liui į baž­ny­čią pa­žįs­ta­mas par­api­jie­tis pa­si­di­džiuo­da­mas ta­rė: „Nu­si­pir­kau kny­gą „Rau­do­no­ji da­lia“... Pa­si­tiks­li­nau pa­va­di­ni­mą, ka­dan­gi ne­sup­ra­tau, apie ką kal­ba: ar žmo­gaus da­lią, ar žmo­gaus var­dą (at­min­ty­je tuoj pat iš­ki­lo Ba­lio Sruo­gos is­to­ri­nės dra­mos pa­va­di­ni­mas „A­pyauš­rio da­lia“). 
Redakcijos paštas. Nebijokite mąstyti laisvai, ieškokite savo erčių
Pers­kai­tęs Vė­jū­nos Sa­lo­mė­jos Šli­žie­nės  laiš­ką, ku­ria­me au­to­rė pik­ti­na­si li­tua­nis­tais, pra­šan­čiais,  stab­dy­ti pa­grin­di­nio ug­dy­mo lie­tu­vių kal­bos bendrosios prog­ra­mos pro­jek­tą, [...]
Redakcijos paštas. Stokojantiems meilės Lietuvai ir kalbai