Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/straipsnis.php on line 49 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146
Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 22 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 25 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 28 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 31 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 34 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 37 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 %%%%%%%%%%og:title%%%%%%%%%% %%%%%%%%%%viewPort%%%%%%%%%%

APKLAUSA

Kaip vertinate padėtį Lietuvojeper pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
Dienos klausimas

Komentuojami lzinios.lt

Redakcijos paštas
Redakcijos paštas. Pakeliui į bažnyčią
Alfredas GUŠČIUS 2014-12-16 10:30
westernjournalism.com nuotrauka
Spa­lio pa­bai­go­je sek­ma­die­nį pa­ke­liui į baž­ny­čią pa­žįs­ta­mas par­api­jie­tis pa­si­di­džiuo­da­mas ta­rė: „Nu­si­pir­kau kny­gą „Rau­do­no­ji da­lia“... Pa­si­tiks­li­nau pa­va­di­ni­mą, ka­dan­gi ne­sup­ra­tau, apie ką kal­ba: ar žmo­gaus da­lią, ar žmo­gaus var­dą (at­min­ty­je tuoj pat iš­ki­lo Ba­lio Sruo­gos is­to­ri­nės dra­mos pa­va­di­ni­mas „A­pyauš­rio da­lia“). 

„Taip, taip, apie mū­sų pre­zi­den­tę Da­lią“, – pa­tvir­ti­no par­api­jie­tis. Ži­no­jau apie jo „kai­rią­sias“ pa­žiū­ras (daž­nai kri­ti­kuo­ja kon­ser­va­to­rių po­li­ti­ką, per pre­zi­den­ti­nius rin­ki­mus bal­sa­vo už Zig­mą Bal­čy­tį), la­bai ne­nus­te­bau, ko­dėl ji­sai nu­si­pir­ko šią „po­li­ti­nę“ , o ne, sa­ky­kim, gro­ži­nę kny­gą, pa­vyz­džiui, prieš ke­le­tą die­nų mi­ru­sio ra­šy­to­jo Ro­mual­do Gra­naus­ko, ku­rio, kaip ty­čia, dvi kny­gas ne­šiau­si į baž­ny­čią pa­sko­lin­ti ki­tai par­api­jie­tei. „Tai, tur­būt, kny­gą iš­lei­do „Lais­vo lai­kraš­čio“ re­dak­to­rius su sa­vo „cheb­ra“? – pa­klau­siau, ži­no­da­mas, kad šis lai­kraš­tis vi­sa­da pil­nas raš­lia­vos, nu­kreip­tos prieš jo iš­si­rink­tus „ne­pa­gei­dau­ja­mus“ vals­ty­bės as­me­nis. „Taip, kai ku­rie kny­gos straips­niai bu­vo ta­me lai­kraš­ty­je...“ (Už jo žo­džių pa­ti­ki­mu­mą ne­ga­liu ga­ran­tuo­ti). Pa­šne­ko­vas tvir­ti­no, kad kny­go­je yra daug Lie­tu­vos pre­zi­den­tę dis­kre­di­tuo­jan­čių fak­tų iš jos biog­ra­fi­jos; ir ne tik iš jos, bet ir iš Vy­tau­to Lands­ber­gio. O to­ji dis­kre­di­ta­ci­ja, ne­va, su­si­ju­si ir su bend­ra­dar­bia­vi­mu su KGB, su tur­to da­ly­bo­mis, su ko­rup­ci­ja.

Par­api­jie­tis pa­mi­nė­jo ir Rū­tos Ja­nu­tie­nės pa­var­dę, tik ne­sup­ra­tau, ar tai jos au­to­ri­nė kny­ga, ar ji­nai yra tos kny­gos su­da­ry­to­ja, ar ko­kių teks­tų ar teks­to au­to­rė. (Tik gruo­džio 11-ą pers­kai­tęs in­for­ma­ci­ją apie Briu­se­ly­je į eu­ro­par­la­men­ta­rų pa­što dė­žu­tes su­mė­ty­tus į ang­lų kal­bą iš­vers­tos kny­gos „Rau­do­no­ji Da­lia“ eg­zemp­lio­rius su­pra­tau, kas šios kny­gos au­to­rė). Bet baž­ny­čia jau bu­vo už ke­lio­li­kos žings­nių, tuoj tuoj pra­si­dės mi­šios, to­dėl ne­bes­pė­jau par­api­jie­čiui iš­sa­miau at­sa­ky­ti, ir da­bar no­riu pra­tęs­ti sa­vo min­tis. Gal­vo­ju: pa­na­šių ra­ši­nių au­to­riai da­ro es­mi­nę klai­dą, at­si­su­kan­čią prieš juos pa­čius... Ko­kią? Ži­nau iš anks­tes­nių pa­na­šių pub­li­ka­ci­jų, kaip ne vie­nas žur­na­lis­tas ap­si­pu­to­jęs įro­di­nė­ja ir V. Lands­ber­gio, ir mū­sų pre­zi­den­tės „rau­do­nu­mą“, sa­ko­si tu­rį pa­kan­ka­mai fak­tų apie ši­tų as­me­nų pra­ei­ties ry­šius su KGB, su Krem­liu­mi. Mums, skai­ty­to­jams, mąs­tan­tiems ne kai­rią­ja , bet de­ši­nią­ja sme­ge­nų pus­ru­tu­lio pu­se, ky­la pa­grįs­tas klau­si­mas, – kur­gi tie šių as­me­nų ry­šiai din­go šian­dien? O jei din­go, tai ka­da, ko­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis nu­trū­ko? Jei­gu prieš kiek me­tų V. Lands­ber­gis ir D. Gry­baus­kai­tė dir­bo Mask­vai, tai kam dar­buo­ja­si šian­dien? Ne­gi Lie­tu­vai, ap­dum­da­mi akis ir Briu­se­liui, ir Ame­ri­kai? Ne­gi jų ne­ga­li de­mas­kuo­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sin­gu­mo ins­ti­tu­ci­jos, JAV Cen­tri­nė žval­gy­bos val­dy­ba? Ne­ma­nau, kad Va­ka­rai bū­tų to­kie ak­li ir kur­ti... O svar­biau­sias da­ly­kas tok­sai – kaip į D. Gry­baus­kai­tės ir V. Lands­ber­gio per­si­ver­ti­mą su­rea­ga­vo rau­do­no­ji Mask­va ir ko­kių sank­ci­jų ėmė­si prieš ne­klau­žau­das? Juk yra pa­pli­tęs po­sa­kis, – „bu­vu­sių ka­gė­bis­tų ne­bū­na...“. Su­nku pa­ti­kė­ti, kad ir vi­sa­ži­nan­čio­ji Rū­ta, ir vi­sa­ži­nan­čio­ji „cheb­ra“ apie tai nie­ko ne­ži­no­tų, o jei­gu ži­no, tai ko­dėl ne­pra­ne­ša, ne­pa­ra­šo? Be­je, aš tos kny­gos aky­se ne­su ma­tęs ir ne­tgi pa­ma­tęs ne­skai­ty­siu, tai­gi ne­ga­liu teig­ti, kad jo­je nė­ra ap­ra­šy­ta vi­sa to­ji V. Lands­ber­gio ir D. Gry­baus­kai­tės si­tua­ci­ja, kaip jie­du „iš­dū­rė“ Mask­vą. To­dėl te­gul ma­no pa­žįs­ta­mas par­api­jie­tis ir ki­ti pa­tik­lūs skai­ty­to­jai, ku­riuos esu lin­kęs va­din­ti mąs­tan­čiais tik kai­riuo­ju sme­ge­nų pus­ru­tu­liu, ati­džiai skai­to R. Ja­nu­tie­nės ar su­da­ry­tą, ar tik jos pa­žiū­ras ati­tin­kan­čią kny­gą apie V. Lands­ber­gio ir D. Gry­baus­kai­tės iš­da­vys­tes...

R. Gri­ne­vi­čiū­tės-Ja­nu­tie­nės kū­ry­bi­nė­je biog­ra­fi­jo­je esa­ma ir vi­sai ne­pras­tų pus­la­pių, ta­čiau įžen­gus į penk­tą­ją de­šim­tį iš jos au­to­ri­nių lai­dų, iš ra­ši­nių dings­ta ob­jek­ty­vu­mas, są­ži­nin­gu­mas. Koks dan­gaus šven­ta­sis jai pa­šnibž­dė­jo rū­pin­tis vals­ty­bės pir­mų bei žy­mių as­me­ny­bių mo­ra­le, są­ži­ne, kai jos pa­čios do­ro­vė ne ypač aukš­to mat­mens. Ko­dėl jai vis užk­liū­na tai Da­lia, tai Vy­tau­tas? Be­je, ne­pa­me­nu (gal kas ga­li­te pri­min­ti?), ar ji­nai ir­gi taip „ko­vo­jo“ ir su Al­gir­du My­ko­lu? Ta­čiau ne­nu­kryp­siu į ša­lį ir pa­klau­siu iš es­mės, aiš­ku, ne jos pa­čios, o tų leng­va­ti­kių, ku­rie gi­ria­si skai­tę kny­gą „Rau­do­no­ji Da­lia“ ir pa­ti­kė­ję jos tu­ri­niu. Jei­gu iš­kel­ti fak­tai kny­go­je, jū­sų ma­ny­mu, yra tei­sin­gi, tai tuo­met ma­no ir ma­no bend­ra­min­čių aky­se V. Lands­ber­gio ir D. Gry­baus­kai­tės fi­gū­ros dar la­biau iš­au­ga. Ko­kiu bū­du? Na, tik­tai pa­gal­vo­ki­te! Žmo­nės, įsi­pai­nio­ję į sto­rus (tai juk ne vo­ro!) KGB tink­lus, su­ge­bė­jo juos su­trau­ky­ti, su­ge­bė­jo ne­pai­sy­ti KGB va­du­kų bei ne­klau­sy­ti pa­ties vy­riau­sio­jo, sė­din­čio Krem­liu­je ir no­rin­čio at­gai­vin­ti so­vie­ti­nę im­pe­ri­ją! Daug kas, tarp jų ir į ra­di­jo „Svo­bo­da“ lai­das, ku­rias pa­ta­riu pa­sik­lau­sy­ti ir mąs­tan­čiuo­sius kai­riuo­ju sme­ge­nų pus­ru­tu­liu, at­ėję ru­sų moks­li­nin­kai, ra­šy­to­jai, po­li­ti­kai ma­no, kad Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas ser­ga schi­zof­re­ni­ja ir to­dėl įsi­vaiz­duo­ja sa­ve an­tro­jo Sta­li­no vaid­me­ny­je. Tai­gi šie­du as­me­nys su­ge­bė­jo sto­rus tink­lus su­trau­ky­ti, ap­dum­ti „an­trą­jį Sta­li­ną“ ir vėl dirb­ti Lie­tu­vai ir Eu­ro­pos Są­jun­gai.

Žur­na­lis­tų pro­fe­si­ja rei­ka­lau­ja ne­ma­ža dva­sios bei in­te­lek­to dar­bo, o kai šiuo po­žiū­riu kai kas pri­tin­gi, tai to­kių dar­bo re­zul­ta­tai ap­verk­ti­ni, nes ta­da ra­šan­ty­sis iš kū­ry­bos pro­ce­so iš­jun­gia mi­nė­tus svar­bius dė­me­nis. Ly­giai tas pat pa­sa­ky­ti­na ir apie to­kios pro­duk­ci­jos var­to­to­jus. (Lin­kęs ma­ny­ti, kad į jų gre­tas pa­ten­ka ir ma­no mi­nė­tas par­api­jie­tis). Taip, yra ir žur­na­lis­tų, ir skai­ty­to­jų, „kai­fuo­jan­čių“, t.y. springs­tan­čių nuo lais­vo žo­džio per­tek­liaus. Mū­sų pre­zi­den­tės ir V. Lands­ber­gio šmei­ži­mas, že­mi­ni­mas, fak­tų klas­to­ji­mas la­biau pri­me­na so­vie­ti­nį „liau­dies prieš­ų“ ieš­ko­ji­mą, pra­ei­ties šmėk­lų bai­dy­mą, o ne „lais­vą­ją“ lai­kraš­ti­nę bei te­le­vi­zi­nę ko­vą už so­cia­li­nį tei­sin­gu­mą. Kraš­tu­ti­nu­mai su­siei­na, to­dėl ir R. Ja­nu­tie­nės, ir „Lais­vo­jo lai­kraš­čio“ ko­va už tei­sy­bę la­bai pa­na­ši į tą „re­vo­liu­ci­nę ko­vą“, į ku­rią nuo­lat kvie­čia ir Al­gir­das Pa­lec­kis, ir vi­si pa­na­šūs „tei­sy­bės ieš­ko­to­jai“, ne­pa­liau­da­mi ar at­vi­rai, ar tarp ei­lu­čių teig­ti, kad Sau­sio 13-ąją sa­vi šau­dė į sa­vus, kad jo­kios Lie­tu­vos oku­pa­ci­jos 1940 me­tais ne­bu­vo, bei skelb­da­mi pa­na­šias ne­są­mo­nes, ku­rio­mis džiau­gia­si mū­sų ne­prie­te­liai, o ypač – di­džio­ji Ry­tų kai­my­nė.

„Tie lie­tu­viai - tai ti­kri „pad­lie­cai“, bet jie ma­no, jie sa­vi“, – samp­ro­ta­vo Vaiž­gan­tas, lie­tu­vių bū­de įžvelg­da­mas ne­ma­ža ydų, bet ne­at­si­žeg­no­da­mas nuo jų, steng­da­ma­sis juos su­pras­ti ir šiaip taip my­lė­ti. Ži­no­me, kad pa­na­šiai apie mū­sų tau­tie­čius at­si­lie­pė ir Vin­cas Ku­dir­ka, ku­rio var­do pre­mi­ja Rū­ta Ja­nu­tie­nė už kny­gą apie „Wi­liam­so“ at­ėji­mą į Lie­tu­vą bu­vo ap­do­va­no­ta. V. Ku­dir­ka kvie­tė lie­tu­vius ne­bi­jo­ti, ne­dre­bin­ti kin­kų, o pats smar­kiai sa­ty­ra plie­kė ca­ri­nius val­di­nin­kus ir vi­so­kius pri­si­tai­kė­lius. Rū­tai drą­sos ne­stin­ga. O ko stin­ga? Ma­ny­čiau, su­pra­ti­mo apie oku­pa­ci­ją, apie pa­verg­tą pro­tą, nuo­vo­kos apie tau­tos ir in­di­vi­do lais­vės kai­ną. Trūks­ta įsi­gi­li­ni­mo į Vaiž­gan­to, V. Ku­dir­kos pub­li­cis­ti­nės ko­vos prieš blo­gį, prieš ne­tei­sy­bę pri­nci­pus. Žur­na­lis­ti­nė­je ko­vo­je tė­ra siau­ra ri­ba tarp fron­tų „už“ ir „prieš“. Te­rei­kia ma­žo ne­ap­dai­ru­mo, pa­klai­dos ir pra­dė­si lie­ti van­de­nį ant sve­ti­mų­jų ma­lū­no. O prieš­ai, iš­si­ke­pę gar­džią duo­ną, to­kio van­dens lie­ji­ko ga­li ir ne­be­pak­vies­ti jos par­agau­ti... Ne­bent prieš­ai bū­tų sa­vi, iš anks­to ži­no­mi – tuo­met jau ki­tas da­ly­kas...

Štai to­kios min­tys ki­lo pa­ke­liui į baž­ny­čią ir pa­čio­je baž­ny­čio­je, o pa­bu­vo­jus jo­je į gal­vą lin­do re­li­gi­nio tu­ri­nio ku­pi­ni pa­mo­ky­mai: „ne­kask duo­bės ki­tam – pats įkri­si“, „ki­to aky­je ma­to kris­lą, o iš sa­vo­sios ne­iš­sii­ma rąs­to“, „kas ke­lia ka­la­vi­ją, tas nuo ka­la­vi­jo ir žū­na“, „my­lėk sa­vo ar­ti­mą kaip pats sa­ve“. O ypač tas iš Lu­ko evan­ge­li­jos, ku­rį esu pa­nau­do­jęs straips­ny­je At­gi­mi­mo me­tais, samp­ro­tau­da­mas apie lie­tu­vių tau­tos vie­ny­bę: „Bet jūs my­lė­ki­te sa­vo prieš­us, da­ry­ki­te ge­ra ir sko­lin­ki­te, nie­ko ne­si­ti­kė­da­mi“. Tą Kris­taus po­sa­kį tai­kiau prieš 21 me­tus. Šian­dien vėl jo pri­rei­kė. R. Ja­nu­tie­nė ga­li man pa­sa­ky­ti: „jei lai­kai ma­ne prieš­e, tai ir my­lėk ma­ne, o ne bark ir kri­ti­kuok“. At­sa­kau – ma­no kri­ti­ka ir pa­ba­ri­mas yra „suk­li­juo­tas“ su mei­le ir to­le­ran­ci­ja... Aps­kri­tai, jei mes, ra­šan­tie­ji, nu­si­leis­tu­me gi­liau į... evan­ge­li­nį ly­gį, ti­kiu, mums vi­siems ge­riau sek­tų­si, aiš­ku, ne kar­je­ros, bet hu­ma­niz­mo, eti­kos ir dva­sin­gu­mo pra­sme. Bū­tų dau­giau švie­sos, ge­ru­mo mū­sų dar­buo­se... Tau­tos vie­ny­bė pra­si­de­da nuo pa­ski­rų in­di­vi­dų mei­lės, pa­gar­bos vie­ni ki­tiems. Ir Mo­tie­jus Va­lan­čius, ir V. Ku­dir­ka, ir Vaiž­gan­tas, ir ki­ti mū­sų di­die­ji dva­sin­gie­ji mo­kė kri­ti­kuo­jant žmo­gų pa­lik­ti ne­pa­lies­tą jo es­mę, as­me­ny­bės šer­dį, o pliek­ti tik­tai jo ydas, trū­ku­mus. Va­di­na­si, mo­kė kri­ti­kuo­ti ger­biant, sau­gant jo in­di­vi­dua­ly­bės gy­vas­tį. Mes, li­te­ra­tai, tai va­di­na­me ge­ra­no­riš­ka kri­ti­ka. Ban­džiau šia­me ra­ši­ny­je to­kiu mo­ky­mu sek­ti. Su Rū­ta bu­vau šiek tiek pa­žįs­ta­mas, su­kda­vo­mės to­je pa­čio­je žur­na­lis­ti­nė­je erd­vė­je. Esu už ją vy­res­nis ket­vir­čiu am­žiaus. Iš­ei­tų, kad ir dau­giau pa­ty­ręs, per­gy­ve­nęs. Esu pa­ty­ręs ir KGB rep­re­si­jų tink­lą... Jau­čiu, kad R. Ja­nu­tie­nę la­bai do­mi­na ta­sai so­vie­ti­nis/­ka­gė­bis­ti­nis fe­no­me­nas, ir kny­ga „Rau­do­no­ji Da­lia“ gal skir­ta jos „he­ro­jų“ kvie­ti­mui į at­gai­lą? Ta­čiau to­kiu at­ve­ju, kaip sa­ky­ta, pa­čios kvie­čian­čio­sios są­ži­nė tu­rė­tų bū­ti šva­ri.

Aš ga­liu pa­si­ro­dy­ti per men­kas pa­ta­rė­jas jai, tad no­riu pri­min­ti, ką šiuo klau­si­mu ra­šė už ma­ne ge­ro­kai ta­len­tin­ges­nis, o už Rū­tą tik 7 me­tais vy­res­nis poe­tas, lei­dė­jas, re­dak­to­rius (tai­gi ir žur­na­lis­tas), Vai­do­tas Dau­nys „Lie­tu­vos ry­to“ „šeš­to­sios die­nos“ skil­ty­se. 1992-ųjų ga­le ir 1993-ųjų va­sa­rio mė­ne­sį esė jis drą­siai pa­si­sa­kė prieš „ka­gė­bis­ti­nės“ te­mos es­ka­la­vi­mą, gi­li­no­si į Ne­prik­lau­so­my­bės iš­gy­ve­ni­mo psi­cho­lo­gi­ją; pa­ci­tuo­siu po­ra jo min­čių: „Iš to, kas skelb­ta, ma­ty­ti, jog nei Ka­zi­mi­ra Pruns­kie­nė, nei Vir­gi­li­jus Če­pai­tis ne­bu­vo ka­gė­bis­tai. Svei­kam pro­tui tai aiš­ku, tik ne­ap­ken­čian­čiam pro­tui no­ri­si ma­ty­ti ki­taip... To­dėl pas mus taip įpras­ta kiek­vie­ną idė­ją, są­ži­nin­gai dar ne­iš­ne­šio­tą, murk­dy­ti ais­tro­se ir kas­die­ny­bės po­rei­kiuo­se, skin­ti vai­sius, ku­rie dar ne­su­no­kę, širs­ti ir kal­tin­ti vie­nam ki­tą, kad gy­ve­ni­mas ne toks, ko­kį įsi­vaiz­da­vo­me. Ne­at­si­tik­ti­nai lie­tu­vio per­dė­tas en­tu­ziaz­mas čia pat pi­na­si su apa­ti­ja ir fa­ta­liš­ku­mo jaus­mais. Mei­lė tau­tai čia pat ga­li pe­raug­ti į pa­gie­žą... Ge­ro no­rin­tie­ji ga­li taip įky­riai siek­ti Ne­prik­lau­so­my­bės, kad kuo la­biau sie­kia, tuo la­biau ją pra­ran­da.“

Ir žur­na­lis­ti­nio meis­triš­ku­mo, ir bet ko­kiai kū­ry­bai rei­ka­lin­go dva­sin­gu­mo, są­ži­nin­gu­mo sem­tis tu­ri­me iš ko. Pa­li­ki­mas – pla­tus, tur­tin­gas ir gra­žus.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
...Taigi-Melas ir gąsdinimas  78.62.158.239 2014-12-16 16:43:46
Noriu priminti Grinevičiūtei vieną patarimą,kurį ji gavo po žmones gąsdinančios laidos apie baisią namų renovcijos grėsmę: kaip baisiai nukentės žmonės, prasiskolins milžiniškomis skolomis valstybei ir praras butus ir t.t...Tikslas buvo aiškus:sutrukdyti namų renovaciją,nes Kubilius paklaustas,kaip skatins gamybos ir darbo vietų augimą , patikliai prasitarė apie namų renovaciją.. Na ir prasidėjo kritikuojančios,nesusigaudantiems žmonėms siaubą keliančios atakos...Žmonės puolė atsiiminėti parašus...Na,bet pas mus pavyko -neprapuolėme, šilčiau gyvename ir nebrangiai išsivertėme...Tuomet ir parašėme Grinevičiūtei : "Jei nesupranti -nerašyk, o jei supranti ir sąmoningai taip kalbi ir rašai-tai jau NUSIKALTIMAS"... Tas pasakymas tinka ir dabar. Žodžio laisvė-tai ne melo ir šmeižtų laisvė-sauvalė, nes mūsų įstatymų dvasioje ir paprotinėje teisėje tai nenumatyta-neleidžiama...
2 0  Netinkamas komentaras
Linas  79.132.163.126 2014-12-16 13:00:12
Puikus atkirtis.Sutinku, kad pirmiausia Grinevičiutė sąžiningai turėtų įsiminti savo moralę.
12 1  Netinkamas komentaras
gidas  78.63.105.236 2014-12-16 11:45:01
ponuli jei taip mili juos tai nuplauk ju kojas ir isgerk.
2 6  Netinkamas komentaras
lilia  78.60.51.0 2014-12-16 11:39:43
gerai surasyta-paprastai ir kaip dera ramiai...Budulynas tiek nusmukes,tiek suzverejes,kad visiems rupi ne savo burnas parsiskalbti ar klynus issiskalbti,bet ti i kitus ziureti ir po svetimus skalbinius kapstytis.Jei visi geriau savo darbais uzsiimtu-Lietuva nebutu Budulynu!Ir Prezidente,ir premjeras ir visi valdziazmogiai dirba per mazai ,kad Lietuva issivalytu,taptu tikrai europietiska!
9 1  Netinkamas komentaras
Bertulis  193.219.52.43 2014-12-16 11:17:11
Atsakymas: KGB savų neišduoda, todėl, jei VL ir DG buvo tikri ir tebeesami KGB agentai, tai Maskva ir tylės.
8 9  Netinkamas komentaras
Skautas Vydūnas Trapinskas: tikro patriotizmo nepamatuosi
Nors skau­tų or­ga­ni­za­ci­jų Lie­tu­vo­je – be­veik tu­zi­nas, jų na­riai yra vie­no­dai pa­ti­ki­mi Lie­tu­vos vals­ty­bės pi­lie­čiai. 16 me­tų skau­tau­jan­tis Lie­tu­vos skau­tų są­jun­gos na­rys Vy­dū­nas Tra­pins­kas – vie­nas jų. Su se­niau­sios skau­tų or­ga­ni­za­ci­jos Lie­tu­vo­je na­riu kal­ba­mės apie skau­ty­bę, emig­ra­ci­ją ir pa­trio­tiz­mą.
A. Strumskis: Lietuvos proveržį lems 5 tūkst. žmonių
Lie­tu­vo­je yra maž­daug 5 tūkst. vers­lių žmo­nių, ku­riems se­ka­si ir, ti­kė­ti­na, at­ei­ty­je sek­sis dar ge­riau – jie ir lems ša­lies at­ei­tį. Ko­kį ke­lia pa­si­rinks nau­jo­ji verslininkų kar­ta: tie­siog [...]
Ina Pukelytė: „Aktorius ar atlikėjas?“
Vėl žvanga ginklai dėl Stambulo konvencijos
Šian­dien va­ka­ri­nia­me ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­trė Al­gi­man­ta Pa­be­dins­kie­nė at­sa­kė į Sei­mo gru­pės na­rių klau­si­mus dėl Stam­bu­lo kon­ven­ci­jos, skir­tos „ko­vai prieš smur­tą šei­mo­je“. 
Rūpestis dėl Rytų Lietuvos nevirsta darbais
Apie par­amą eko­no­miš­kai at­si­li­ku­siam Ry­tų Lie­tu­vos re­gio­nui gar­siai pra­kal­bę po­li­ti­kai to­liau dangs­to­si vien pa­ža­dais. Anot Vil­niaus ir Šal­či­nin­kų ra­jo­nų va­do­vų, Sei­mo patvirtintame ki­tų me­tų [...]
Kibernetinei gynybai Seimas pagalando ginklus
Nukritęs rublio kursas supurtė Rusiją
Šią sa­vai­tę rub­lio kur­sas ne­val­do­mai ri­to­si že­myn. „Ti­mes“ žur­na­lis­tai juo­ka­vo, kad rub­lio kur­sas krin­ta grei­čiau, nei ga­li­ma iš­tar­ti „Vla­di­mi­ras Vla­di­mi­ro­vi­čius“. Pir­ma­sis Ru­si­jos cen­tri­nio ban­ko va­do­vės pa­va­duo­to­jas Ser­ge­jus Šve­co­vas tei­gė, kad pa­dė­tis kri­tiš­ka. „Prieš me­tus to ne­bū­tu­me sap­na­vę net pa­čia­me bai­siau­sia­me sap­ne“, - sa­kė jis.
Žiemą kariauti niekas nenori
An­tras ban­dy­mas įves­ti pa­liau­bas Ry­tų Ukrai­no­je kol kas, at­ro­do, yra sėk­min­gas. Ukrai­nos ly­de­riai nu­si­tei­kę ga­na op­ti­mis­tiš­kai, lau­kia dar ke­lių su­pla­nuo­tų de­ry­bi­nin­kų su­si­ti­ki­mų ir ti­ki­si, kad [...]
Pretenzijų žaidimas Arktyje
Vakarų demokratijos stiprybė ir silpnybė
Pa­skel­bus JAV Se­na­to at­as­kai­tą dėl CŽV ka­lė­ji­mų, vi­suo­me­nė tiek Lie­tu­vo­je, tiek ki­to­se Eu­ro­pos Są­jun­gos bei NA­TO ša­ly­se ją ver­tin­da­ma pa­si­da­li­jo į dvi da­lis. 
Moralinis dvylipumas po Vakarų vertybių pamatais
Pa­sta­ruo­ju me­tu pa­dau­gė­jo įvy­kių, ver­čian­čių su­abe­jo­ti, ar Va­ka­rų iš­pa­žįs­ta­mos ver­ty­bės yra jau to­kios fun­da­men­ta­lios. Su­pran­tu, ga­liu bū­ti ap­kal­tin­tas, kad skelbiu pro­ru­siš­ką pro­pa­gan­dą, [...]
Taip, Lietuva nyksta
Redakcijos paštas. Nebijokite mąstyti laisvai, ieškokite savo erčių
Pers­kai­tęs Vė­jū­nos Sa­lo­mė­jos Šli­žie­nės  laišką, ku­ria­me au­to­rė pik­ti­na­si lituanistais, prašančiais,  stab­dy­ti pa­grin­di­nio ug­dy­mo lie­tu­vių kal­bos bend­ro­sios prog­ra­mos pro­jek­tą, nu­liū­dau. Kri­ti­kuo­da­ma, au­to­rės žo­džiais, „sto­ko­jan­čius mei­lės Lie­tu­vai ir kal­bai“, ji net ne­sis­ten­gia gi­lin­tis į pe­ti­ci­jos teks­tą. Ne­ma­žas emo­ci­jų pliūps­nis bu­vo nu­kreip­tas ir į mano komentarus, to­dėl jau­čiu par­ei­gą rea­guo­ti.
Redakcijos paštas. Kiek svarbi visuomenei verslo socialinė atsakomybė?
Daug kas yra gir­dė­jęs ter­mi­ną „so­cia­li­nė at­sa­ko­my­bė“, ta­čiau pa­pra­šy­tas pa­aiš­kin­ti kon­kre­čiau, ne­la­bai ga­li tai pa­da­ry­ti. Tai ypač svar­bus ter­mi­nas, ku­ris reiš­kia ne tik darb­da­vių rū­pi­ni­mą­si [...]
Redakcijos paštas. Stokojantiems meilės Lietuvai ir kalbai