Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/straipsnis.php on line 49 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146
Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 22 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 25 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 28 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 31 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 34 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 37 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 %%%%%%%%%%og:title%%%%%%%%%% %%%%%%%%%%viewPort%%%%%%%%%%

APKLAUSA

Kaip vertinate padėtį Lietuvojeper pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
Dienos klausimas

Komentuojami lzinios.lt

Savaitės pokalbis
Ina Pukelytė: „Aktorius ar atlikėjas?“
Gintarė ČIULADAITĖ 2014-12-15 06:00
Ina Pukelytė. Erlendo Bartulio nuotrauka
Re­ži­sie­rė, ra­šy­to­ja, Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to (VDU) Me­nų fa­kul­te­to de­ka­nė, Tea­tro­lo­gi­jos ka­ted­ros do­cen­tė Ina Pu­ke­ly­tė ma­gis­tro ir dok­to­ran­tū­ros laips­nius įgi­jo Pra­ncū­zi­jos, Vo­kie­ti­jos uni­ver­si­te­tuo­se. Su I. Pu­ke­ly­te, 2003–2007 me­tais va­do­va­vu­sia Kau­no dra­mos tea­trui, kal­ba­mės apie kul­tū­ros vie­tą vals­ty­bė­je.

- At­lik­ti ty­ri­mai ro­do, kad ne­da­ly­vau­jan­čių­jų kul­tū­ri­nė­je veik­lo­je skai­čius di­dė­ja. Kal­ba­ma, kad kai ku­rie jų nu­gy­ve­na vi­są su­au­gu­sio žmo­gaus gy­ve­ni­mą ne­nuė­ję į tea­trą ar mu­zie­jų. Au­di­to­ri­jų plė­tra yra „Kū­ry­biš­kos Eu­ro­pos“ prog­ra­mos pri­ori­te­tas iki 2020 me­tų. Kaip mes ga­li­me for­muo­ti au­di­to­ri­jas, me­no bend­ruo­me­nes ir jas plės­ti?

- Pra­dė­ti nuo šei­mos – vai­kas au­ga, su­si­du­ria su kul­tū­ra šei­mo­je, so­cia­li­nė­je ter­pė­je. Vie­nas svar­biau­sių fak­to­rių – kul­tū­ros pe­rei­na­mu­mas, tęs­ti­nu­mas, įpro­čių die­gi­mas. Jei šei­mo­je kul­tū­ra var­to­ja­ma mi­ni­ma­liai, kar­tais pa­tai­sy­ti ža­lą ga­li mo­kyk­la, ku­ri, vėl­gi, ar­ba iš­ug­do įgū­džius da­ly­vau­ti kul­tū­ri­nė­je veik­lo­je, ar­ba ne. Vie­ni mo­ki­niai at­si­kan­da pri­va­lo­mos kul­tū­ros ir yra at­bai­do­mi nuo jos, ki­ti, at­virkš­čiai, – pa­ska­ti­na­mi mo­ky­to­jų do­mė­tis.

Kul­tū­ra nė­ra pa­sto­vi, ji kin­ta. Kas bu­vo ak­tua­lu žmo­gui prieš de­šimt­me­tį, šimt­me­tį, ne­bė­ra ak­tua­lu da­bar. Nuo­lat kin­ta kul­tū­ros for­mos, įran­kiai, dėl to kei­čia­si mū­sų in­te­re­sų lau­kai. Gal pa­sa­ky­siu ir per drą­siai, bet mu­zie­jus ar tea­tras šian­dien au­gan­čiam žmo­gui nė­ra bū­ti­nas. Po­rei­kius ten­ki­na ir ki­nas, li­te­ra­tū­ra, vaiz­duo­tę ža­di­na kom­piu­te­ri­niai ir ki­to­kie žai­di­mai. Mu­zie­jus ar tea­tras tu­ri pa­teik­ti įdo­mų kū­ry­bi­nį pro­ce­są, pa­trauk­lų ir pa­vei­kų bū­ti ar­čiau žmo­gaus, tuo­met jie jam bus rei­ka­lin­gi. Daž­nai šios ins­ti­tu­ci­jos vis dar žvel­gia į au­di­to­ri­ją lyg iš dramb­lio kau­lo bokš­to.

- Vie­nas bū­dų, kaip pa­da­ry­ti me­ną pa­trauk­liu, – var­to­to­jų įtrau­ki­mas, in­te­rak­ty­vu­mas, par­atea­tri­nės veik­los. Vis­gi, ko­dėl re­tas žiū­ro­vas no­ri bū­ti įtrau­kia­mas į vai­di­ni­mą?

- Žiū­ro­vo įtrau­ki­mas – ak­tua­li dis­ku­si­ja vi­sos Eu­ro­pos kul­tū­ri­nin­kų tar­pe. Svar­biau­sia, koks yra įtrau­ki­mo tiks­las. Jei žai­di­mo tai­syk­les su­ku­ri taip, lyg žiū­ro­vas da­ly­vau­tų sa­vai­me, be vi­di­nio pa­sip­rie­ši­ni­mo, tai jis ir da­ly­vau­ja. Jei jis kvie­čia­mas žais­ti pa­gal tai­syk­les, ku­rios jo ne­mo­ty­vuo­ja, ar­ba dar blo­giau, jei yra kvai­li­na­mas, ta­da žiū­ro­vas at­si­ri­bo­ja nuo bet ko­kio žai­di­mo.

- Me­no lau­ko žai­dė­jai pri­klau­so nuo kul­tū­ros po­li­ti­kos. Kaip, jū­sų aki­mis, vyks­ta jos gai­rių nu­brai­žy­mas, įgy­ven­di­ni­mas Lie­tu­vo­je?

- Kul­tū­ros po­li­ti­ka su­si­ju­si su kul­tū­ros bend­ruo­me­nė­mis – stra­te­gi­niai do­ku­men­tai at­spin­di tai, kuo jos gy­ve­na. Tea­tro po­li­ti­ko­je vis dar kal­ba­me apie tas pa­čias prob­le­mas, ku­rios bu­vo ak­tua­lios ir prieš 20 me­tų. Tiek esa­mas, tiek ruo­šia­mas, tiek ir ki­ti su kul­tū­ros lau­ku su­si­ję įsta­ty­mai, to­kie kaip Kul­tū­ros cen­trų įsta­ty­mas, at­spin­di mū­sų vis te­bes­tag­nuo­jan­tį mąs­ty­mą. Šie įsta­ty­mai apib­rė­žia tik tai, kas iki tol kul­tū­ros ter­pė­je eg­zis­ta­vo, ta­čiau ne­nub­rė­žia jo­kių at­ei­ties gai­rių. Žvilgs­nio į at­ei­tį pa­si­gen­du la­biau­siai, ta­čiau ga­li­ma su­pras­ti ir bend­ruo­me­nės bai­mes: kas ge­riau – jaus­tis sau­giai da­bar ar ne­la­bai sau­giai at­ei­ty­je?

- Esa­te Kau­no mies­to Kul­tū­ros ir me­no ta­ry­bos pir­mi­nin­kė. Jau­nam žmo­gui pa­tek­ti/­pa­teik­ti sa­vo siū­ly­mą Kau­no sa­vi­val­dy­bei su­dė­tin­ga, nes jo­je vy­rau­ja kon­ser­va­ty­vių pa­žiū­rų po­li­ti­kai.

- Ne­ma­nau, kad jau­nas žmo­gus su pro­jek­tu vi­sų pir­ma tu­rė­tų kreip­tis į sa­vi­val­dy­bę. Tam de­mo­kra­ti­nė­se kul­tū­ros sis­te­mo­se yra su­kur­tos struk­tū­ros, to­kios kaip pro­jek­ti­nis fi­nan­sa­vi­mas, kur vi­si kul­tū­ros lau­ke vei­kian­tys su­bjek­tai ga­li pre­ten­duo­ti į pro­jek­tų da­li­nį fi­nan­sa­vi­mą. Kau­no sa­vi­val­dy­bė­je tar­si eg­zis­tuo­ja to­kios prog­ra­mos, Kul­tū­ros sky­rius kas­met skel­bia par­aiš­kų pri­ėmi­mą, ta­čiau jau­ni or­ga­ni­za­to­riai tu­ri ma­žai ga­li­my­bių šį fi­nan­sa­vi­mą gau­ti – sa­vi­val­dy­bė fi­nan­suo­ja ar­ba sa­vo įkur­tas vie­šą­sias ir biu­dže­ti­nes įstai­gas, ar­ba pri­pa­žin­tus tęs­ti­nius ren­gi­nius. Ta­čiau tie, ku­rie yra ryž­tin­gi, įro­do sa­vo am­bi­ci­jas, po ke­le­rių me­tų par­amą gau­na. Juk ir Kau­no bie­na­lės prieš de­šimt­me­tį nie­kas ne­fi­nan­sa­vo...

- Vi­suo­met at­ro­do, kad jau­ni­mas ini­ci­juo­ja kai­tą. Ta­čiau Kau­ne Di­džio­ji sce­na re­no­vuo­ta, tea­tras me­ni­nių for­mų pra­sme – ne.

- Tea­trai su sa­vo re­per­tua­rais iš tie­sų ne­at­lie­pia jau­no žmo­gaus po­rei­kių, ne­ina į dia­lo­gą su juo. Di­džiau­sia šian­die­ni­nio tea­tro prob­le­ma – jis ne­tu­ri ir ne­au­gi­na jau­nų dra­ma­tur­gų, ku­rie yra tea­tri­nės kū­ry­bos pa­grin­das. Kol ne­at­si­ras jau­no žmo­gaus kal­ba ra­šan­čių dra­ma­tur­gų, ak­to­rius – ir jau­nes­nis, ir vy­res­nis – ne­tu­rės apie ką kal­bė­ti. Jis – tik vaid­mens at­li­kė­jas, per­duo­dan­tis in­for­ma­ci­ją. Ak­to­rių-kū­rė­jų, ins­pi­ruo­jan­čių są­jū­džius ir nau­jus me­ni­nius reiš­ki­nius, šiuo me­tu Lie­tu­vos kon­teks­te be­veik nė­ra. Dėl to VDU ir at­si­ra­do vai­dy­bos prog­ra­ma, ku­rio­je ga­li gim­ti kū­rė­jai – ne se­kan­tys pa­skui va­dą, o pa­tys juo tam­pan­tys.

- „At­li­kė­jas“ skam­ba kaip kul­tū­ros mi­nis­tro „pas­lau­gų tie­kė­ju“ pa­va­din­tas me­ni­nin­kas. Koks yra skir­tu­mas tarp kū­rė­jo ir tie­kė­jo?

- Kū­rė­jas ne­sis­kun­džia ir ne­lau­kia, kol kas nors ką nors už jį pa­da­rys, jis ku­ria. At­li­kė­jas – mu­zi­kan­tas ar ak­to­rius – at­lie­ka kom­po­zi­to­riaus su­kur­tą kū­ri­nį ar­ba vai­di­na pa­gal par­ašy­tą pje­sę, re­ži­sie­riaus pa­dik­tuo­tą su­ma­ny­mą. Ge­ru ak­to­riaus-kū­rė­jo pa­vyz­džiu tea­tre ga­lė­tų bū­ti spek­tak­lis „Ba­ri­ka­dos“. Čia vi­si kū­ry­biš­kai pri­si­de­da prie spek­tak­lio gi­mi­mo.

- Ar me­ni­nin­kai Lie­tu­vo­je ga­li ir tu­rė­ti pa­sto­vias fi­nan­si­nes ga­li­my­bes, ir bū­ti ger­bia­mi, ver­ti­na­mi?

- Ma­nau, ti­kras me­ni­nin­kas ne­ke­lia sau to­kių klau­si­mų, nes kur­ti yra jo vi­di­nis po­rei­kis. Jei se­ka­si, jis pra­gy­ve­na iš me­no, jei ne – už­dir­ba pi­ni­gus ki­tur ir vis tiek ku­ria. Grįž­tu prie to, kad mū­sų me­ni­nin­kų bend­ruo­me­nė vis dar pri­tvin­ku­si iš so­viet­me­čio at­ei­nan­čio glo­bos po­rei­kio – jai rei­kia, kad kaž­kas ja rū­pin­tų­si, glo­bo­tų. Vals­ty­bi­nių tea­trų at­li­kė­jai vis dar sa­vo kū­ry­bi­nį gy­ve­ni­mą sie­ja su mi­nis­trais ar va­do­vais, nes taip leng­viau – ne­pa­si­ten­ki­ni­mą sa­vi­mi tie­siog su­pro­jek­tuo­ti į iš­ori­nį bau­bą, o ne ieš­ko­ti vi­di­nių to ne­pa­si­ten­ki­ni­mo prie­žas­čių.

- Bai­gė­te mė­gė­jų tea­tro re­ži­sū­ros stu­di­jas. Jū­sų par­ašy­tos ir pa­sta­ty­tos ko­me­di­jos „Mei­lė Par­yžiu­je“, „Bren­džio trims!“ ro­do­mos Tea­tro klu­be. Ko­dėl mė­gė­jų tea­tras, ko­dėl ko­me­di­ja?

- Mo­kiau­si Vil­niaus kul­tū­ros mo­kyk­lo­je re­ži­sū­ros, ki­to­kio dip­lo­mo ten ne­bu­vo. Ta­čiau mo­kė­mės pas ypač pro­fe­sio­na­lius dės­ty­to­jus. Ma­ri­ja Mi­siū­nai­tė, tuo me­tu dės­čiu­si ir Jo­no Vait­kaus pir­mo­sios lai­dos stu­den­tams Lie­tu­vos mu­zi­kos ir tea­tro aka­de­mi­jo­je, bu­vo svar­biau­sia mo­ky­to­ja, par­odžiu­si kaip aš, kaip žmo­gus, tu­riu for­muo­tis. Ne vie­nus me­tus gy­vuo­ju tea­tro ter­pė­je, di­de­lį kū­ry­bi­nį im­pul­są da­vė spek­tak­lio kū­ri­mo iš ar­ti pa­jau­ti­mas Kau­no dra­mos tea­tre. Man pa­tin­ka ko­me­di­jos, sma­gu jas ra­šy­ti, taip pat ži­nau, ko­kiam žiū­ro­vui ir ko­dėl jas ra­šau.

- Šian­die­ną tea­tra­liš­ku­mo ga­li­me įžvelg­ti pra­sip­lė­tu­sio­je vie­šo­jo­je erd­vė­je. Kal­ba­me apie te­le­vi­zi­jos, au­to­riaus, spaus­din­to teks­to mir­tį. Bet ko­dėl tea­tras nie­ka­da ne­mirs?

- Nes tea­tras yra gy­vo žmo­gaus kon­tak­tas su ki­tu gy­vu žmo­gu­mi. Au­ros, psi­cho­fi­zi­kos ir dau­ge­lio ki­tų bend­ra­vi­mo ele­men­tų ne­ga­li pa­keis­ti nie­kas nei tea­tre, nei rea­ly­bė­je, kaip da­bar, kai mes abi, šia­me ka­bi­ne­te kal­ba­mės. Vi­liuo­si, kad šis gy­vas, abi­pu­siai pra­tur­ti­nan­tis bend­ra­vi­mo bū­das gy­vuos dar il­gai.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
taigi  10.0.96.162 2015-10-12 20:08:17
tokia panele studentams yra prarastas laikas. Laikas Vdu atsisaktti viso sito kvailo teatro ir studiju. Baisu, kai bemoksliai luosina vaikus.
0 1  Netinkamas komentaras
taigi  10.0.96.162 2015-10-12 20:08:16
tokia panele studentams yra prarastas laikas. Laikas Vdu atsisaktti viso sito kvailo teatro ir studiju. Baisu, kai bemoksliai luosina vaikus.
0 1  Netinkamas komentaras
klierikui  213.252.196.2 2014-12-15 09:35:46
Be piktumo - nė žingsnio?
4 0  Netinkamas komentaras
klierikas  213.164.96.71 2014-12-15 07:23:29
Tokie ,,docentai" Lietuvoje farširuoja teatro menininkus ir postringauja, kad jiems atlyginimas nesvarbus. Kodėl poniai pačiai nefarširuoti universitete už ,,ačiū"? Beje, kas pakaičiavo, kiek mūsų šalyje prifarširuota vadinamų ,,aktorių"?
1 4  Netinkamas komentaras
Skautas Vydūnas Trapinskas: tikro patriotizmo nepamatuosi
Nors skau­tų or­ga­ni­za­ci­jų Lie­tu­vo­je – be­veik tu­zi­nas, jų na­riai yra vie­no­dai pa­ti­ki­mi Lie­tu­vos vals­ty­bės pi­lie­čiai. 16 me­tų skau­tau­jan­tis Lie­tu­vos skau­tų są­jun­gos na­rys Vy­dū­nas Tra­pins­kas – vie­nas jų. Su se­niau­sios skau­tų or­ga­ni­za­ci­jos Lie­tu­vo­je na­riu kal­ba­mės apie skau­ty­bę, emig­ra­ci­ją ir pa­trio­tiz­mą.
A. Strumskis: Lietuvos proveržį lems 5 tūkst. žmonių
Lie­tu­vo­je yra maž­daug 5 tūkst. vers­lių žmo­nių, ku­riems se­ka­si ir, ti­kė­ti­na, at­ei­ty­je sek­sis dar ge­riau – jie ir lems ša­lies at­ei­tį. Ko­kį ke­lia pa­si­rinks nau­jo­ji verslininkų kar­ta: tie­siog [...]
Savo valstybės atžvilgiu neturime padorumo
Vėl žvanga ginklai dėl Stambulo konvencijos
Šian­dien va­ka­ri­nia­me ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­trė Al­gi­man­ta Pa­be­dins­kie­nė at­sa­kė į Sei­mo gru­pės na­rių klau­si­mus dėl Stam­bu­lo kon­ven­ci­jos, skir­tos „ko­vai prieš smur­tą šei­mo­je“. 
Rūpestis dėl Rytų Lietuvos nevirsta darbais
Apie par­amą eko­no­miš­kai at­si­li­ku­siam Ry­tų Lie­tu­vos re­gio­nui gar­siai pra­kal­bę po­li­ti­kai to­liau dangs­to­si vien pa­ža­dais. Anot Vil­niaus ir Šal­či­nin­kų ra­jo­nų va­do­vų, Sei­mo patvirtintame ki­tų me­tų [...]
Kibernetinei gynybai Seimas pagalando ginklus
Nukritęs rublio kursas supurtė Rusiją
Šią sa­vai­tę rub­lio kur­sas ne­val­do­mai ri­to­si že­myn. „Ti­mes“ žur­na­lis­tai juo­ka­vo, kad rub­lio kur­sas krin­ta grei­čiau, nei ga­li­ma iš­tar­ti „Vla­di­mi­ras Vla­di­mi­ro­vi­čius“. Pir­ma­sis Ru­si­jos cen­tri­nio ban­ko va­do­vės pa­va­duo­to­jas Ser­ge­jus Šve­co­vas tei­gė, kad pa­dė­tis kri­tiš­ka. „Prieš me­tus to ne­bū­tu­me sap­na­vę net pa­čia­me bai­siau­sia­me sap­ne“, - sa­kė jis.
Žiemą kariauti niekas nenori
An­tras ban­dy­mas įves­ti pa­liau­bas Ry­tų Ukrai­no­je kol kas, at­ro­do, yra sėk­min­gas. Ukrai­nos ly­de­riai nu­si­tei­kę ga­na op­ti­mis­tiš­kai, lau­kia dar ke­lių su­pla­nuo­tų de­ry­bi­nin­kų su­si­ti­ki­mų ir ti­ki­si, kad [...]
Pretenzijų žaidimas Arktyje
Vakarų demokratijos stiprybė ir silpnybė
Pa­skel­bus JAV Se­na­to at­as­kai­tą dėl CŽV ka­lė­ji­mų, vi­suo­me­nė tiek Lie­tu­vo­je, tiek ki­to­se Eu­ro­pos Są­jun­gos bei NA­TO ša­ly­se ją ver­tin­da­ma pa­si­da­li­jo į dvi da­lis. 
Moralinis dvylipumas po Vakarų vertybių pamatais
Pa­sta­ruo­ju me­tu pa­dau­gė­jo įvy­kių, ver­čian­čių su­abe­jo­ti, ar Va­ka­rų iš­pa­žįs­ta­mos ver­ty­bės yra jau to­kios fun­da­men­ta­lios. Su­pran­tu, ga­liu bū­ti ap­kal­tin­tas, kad skelbiu pro­ru­siš­ką pro­pa­gan­dą, [...]
Taip, Lietuva nyksta
Redakcijos paštas. Pakeliui į bažnyčią
Spa­lio pa­bai­go­je sek­ma­die­nį pa­ke­liui į baž­ny­čią pa­žįs­ta­mas par­api­jie­tis pa­si­di­džiuo­da­mas ta­rė: „Nu­si­pir­kau kny­gą „Rau­do­no­ji da­lia“... Pa­si­tiks­li­nau pa­va­di­ni­mą, ka­dan­gi ne­sup­ra­tau, apie ką kal­ba: ar žmo­gaus da­lią, ar žmo­gaus var­dą (at­min­ty­je tuoj pat iš­ki­lo Ba­lio Sruo­gos is­to­ri­nės dra­mos pa­va­di­ni­mas „A­pyauš­rio da­lia“). 
Redakcijos paštas. Nebijokite mąstyti laisvai, ieškokite savo erčių
Pers­kai­tęs Vė­jū­nos Sa­lo­mė­jos Šli­žie­nės  laiš­ką, ku­ria­me au­to­rė pik­ti­na­si li­tua­nis­tais, pra­šan­čiais,  stab­dy­ti pa­grin­di­nio ug­dy­mo lie­tu­vių kal­bos bendrosios prog­ra­mos pro­jek­tą, [...]
Redakcijos paštas. Kiek svarbi visuomenei verslo socialinė atsakomybė?