Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/straipsnis.php on line 49 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146
Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 22 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 25 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 28 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 31 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 34 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 37 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 %%%%%%%%%%og:title%%%%%%%%%% %%%%%%%%%%viewPort%%%%%%%%%%

APKLAUSA

Kaip vertinate padėtį Lietuvojeper pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
Dienos klausimas

Komentuojami lzinios.lt

Savaitės pokalbis
Skautas Vydūnas Trapinskas: tikro patriotizmo nepamatuosi
Jonas JOKUBAUSKAS 2014-12-29 06:00
Vydūnas Trapinskas. Asmeninio albumo nuotrauka
Nors skau­tų or­ga­ni­za­ci­jų Lie­tu­vo­je – be­veik tu­zi­nas, jų na­riai yra vie­no­dai pa­ti­ki­mi Lie­tu­vos vals­ty­bės pi­lie­čiai. 16 me­tų skau­tau­jan­tis Lie­tu­vos skau­tų są­jun­gos na­rys Vy­dū­nas Tra­pins­kas – vie­nas jų. Su se­niau­sios skau­tų or­ga­ni­za­ci­jos Lie­tu­vo­je na­riu kal­ba­mės apie skau­ty­bę, emig­ra­ci­ją ir pa­trio­tiz­mą.

- Kuo skau­tas ski­ria­si nuo pa­pras­to pi­lie­čio? Juk kiek­vie­nas žmo­gus ga­li bū­ti pi­lie­tiš­kas, rū­pin­tis ar­ti­mai­siais ar ge­bė­ti ne­pra­žū­ti gam­to­je. Kas skau­tą iš­ski­ria iš ki­tų?

- Di­džiu­lę pra­smę skau­to gy­ve­ni­mui su­tei­kia įžo­dis (skau­tiš­ka prie­sai­ka – aut.). Pa­vyz­džiui, jei žmo­gus sau pa­sa­ko: štai, kiek­vie­ną die­ną kel­siuo­si de­vin­tą va­lan­dą ry­to, tai lie­ka jo as­me­ni­niu rei­ka­lu. Ta­čiau tai pa­sa­kius ki­tam žmo­gui, esi pri­vers­tas to lai­ky­tis. Gal pa­vyz­dys ir per smar­kiai su­pap­ras­tin­tas, ta­čiau toks pa­si­sa­ky­mas žmo­gaus veiks­mams su­tei­kia di­des­nę pra­smę nei tie­siog įpro­tis tuo už­siim­ti as­me­niš­kai. Ta­čiau kai to­kių tar­pu­sa­vy­je su­si­ta­ru­sių, kad kel­sis de­vin­tą va­lan­dą, žmo­nių at­si­ran­da la­bai daug, tai tai jau iš­ski­ria šią gru­pę iš ki­tų. Skau­tų įžo­dis su­tei­kia di­des­nę pra­smę žmo­gaus gy­ve­ni­mui. Ži­no­ma, yra daug iš­ly­gų, ta­čiau įžo­dis įpa­rei­go­ja žmo­gų bū­ti ne tik ak­ty­viu skau­tu, bet ir ak­ty­viu pi­lie­čiu, ne­abe­jin­gu vi­suo­me­ni­nei veik­lai ir vie­šiems rei­ka­lams. Juo­lab yra ir ki­ti skir­tu­mai, pa­vyz­džiui, daž­nai bū­da­mas miš­ke imi kreip­ti dau­giau dė­me­sio į gam­tą, taip pat į įvai­rias smulk­me­nas, dėl ku­rių sa­vo gy­ve­ni­mą sten­gie­si da­ry­ti at­sa­kin­ges­nį.

- Kaip skau­tai ver­ti­na­mi Lie­tu­vo­je?

- Skau­tų re­pu­ta­ci­ja Lie­tu­vo­je yra ge­ra, gal net la­bai ge­ra. Esu ne kar­tą gir­dė­jęs, kad dar­bo po­kal­by­je darb­da­viui su­ži­no­jus, jog kan­di­da­tas yra skau­tas, tai ver­ti­na­ma kaip pri­va­lu­mas. Skau­ty­bė­je ug­do­mos as­me­ni­nės sa­vy­bės la­bai smar­kiai pa­si­tar­nau­ja ir kar­je­ro­je: at­sa­kin­gu­mas, kruopš­tu­mas, ge­bė­ji­mas iš­si­suk­ti iš įvai­riau­sių si­tua­ci­jų, dar­bas su skir­tin­gais žmo­nė­mis. Ga­lų ga­le, įvy­kus ne­nu­ma­ty­tam at­ve­jui skau­tas vi­suo­met ras kū­ry­biš­ką ir tei­sin­gą spren­di­mą.

- Skau­tai tar­pu­ka­riu bu­vo vie­na po­pu­lia­riau­sių or­ga­ni­za­ci­jų Lie­tu­vo­je. Dar 1933 me­tais Pa­lan­go­je vy­ku­sio­je Tau­ti­nė­je sto­vyk­lo­je lan­kė­si skau­tų įkū­rė­jas Ro­ber­tas Ba­den-Po­wel­lis. Skau­tai bu­vo tie­sio­giai val­do­mi vals­ty­bės. Kaip ma­nai, ar šian­dien rei­ka­lin­ga vals­ty­bės par­ama skau­tiš­koms or­ga­ni­za­ci­joms?

- Tar­pu­ka­rio Lie­tu­vo­je daug jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų ne­bu­vo, o skau­tai tuo­met ti­kriau­siai bu­vo ge­riau­sias pa­si­rin­ki­mas. Taip pat ir vals­ty­bės va­do­vai ma­nė, kad skau­tai yra tin­ka­ma or­ga­ni­za­ci­ja la­vin­ti jau­ni­mą, ug­dy­ti do­rus ir at­sa­kin­gus pi­lie­čius. Dėl to skau­tai bu­vo tie­sio­giai re­mia­mi vals­ty­bės ir bu­vo di­džiau­sia jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­ja ša­ly­je. Juk An­ta­nas Sme­to­na bu­vo Lie­tu­vos skau­tų są­jun­gos še­fas! Tuo tar­pu šian­dien al­ter­na­ty­vių veik­lų jau­ni­mui yra be­ga­lės – ga­li pri­klau­sy­ti ro­bo­ti­kos bū­re­liui ar ku­rios nors po­li­ti­nės par­ti­jos jau­ni­mo sky­riui. Ži­no­ma, ne vi­sos or­ga­ni­za­ci­jos ug­do pi­lie­tiš­ku­mą ir at­sa­kin­gu­mą. Vis dėl­to abe­jo­ju, ar vi­suo­me­nė tei­gia­mai pri­im­tų vy­riau­sy­bės spren­di­mą rem­ti tik ke­lias iš­skir­ti­nes or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ge­riau­siai ug­do pi­lie­tiš­ku­mą. Ne­ma­nau, kad tai bū­tų są­ži­nin­ga. Ta­čiau gau­ti vals­ty­bi­nę par­amą ga­li­ma ir ki­tais bū­dais, kad ir per pro­jek­ti­nę veik­lą. Be abe­jo­nės, kon­ku­ren­ci­ja gau­ti par­amai yra di­džiu­lė, bet kryp­tin­gai dir­bant ją gau­ti ti­krai įma­no­ma.

- Šian­die­nos įvy­kiai Ukrai­no­je dau­ge­liui lie­tu­vių pri­mi­nė 1940-ųjų oku­pa­ci­jos sce­na­ri­jų. Kaip šian­dien elg­tų­si skau­tai? Ar emig­ra­ci­ja skau­tui – sa­vo­tiš­kas Įžo­džio su­lau­žy­mas?

- Ne­ga­lė­čiau sa­ky­ti, kad emig­ra­ci­ja oku­pa­ci­jos at­ve­ju – ne­pa­trio­tiš­kas veiks­mas. Juk daug švie­sių as­me­ny­bių iš­ei­vi­jo­je gar­si­no Lie­tu­vą ir sten­gė­si at­kreip­ti pa­sau­lio dė­me­sį į Lie­tu­vos oku­pa­ci­ją bei žiau­ru­mus. Ži­no­ma, li­ku­sių­jų oku­pa­ci­jos me­tu Lie­tu­vo­je žmo­nių svar­ba yra di­džiu­lė, ta­čiau ne­rei­kia pa­mirš­ti ir svar­bos tų, ku­rie už Lie­tu­vos lais­vę ko­vo­jo bū­da­mi emig­ra­ci­jo­je. Ma­nau, kad tiek emig­ruo­da­mi, tiek lik­da­mi tė­vy­nė­je, skau­tai ren­ka­si ak­ty­vų, at­sa­kin­gą ir pa­trio­tiš­ką ke­lią.

- Ar esi su­si­dū­ręs su lie­tu­viais skau­tais iš­ei­vi­jo­je? Kaip ski­ria­si jų po­žiū­ris į Lie­tu­vą, skau­ty­bę?

- Te­ko da­ly­vau­ti skau­tų sto­vyk­lo­je JAV. Ame­ri­kos lie­tu­viai skau­tai la­biau­siai ak­cen­tuo­ja lie­tu­vių kal­bą. Dau­gu­ma jau­ni­mo su­nkiai šne­ka lie­tu­viš­kai, tad va­do­vų itin sten­gia­si bent sto­vyk­los me­tu su­tvir­tin­ti jų lie­tu­vių kal­bos ge­bė­ji­mus. Ka­dan­gi at­vyk­da­vau iš Lie­tu­vos, vi­siems bū­da­vo įdo­mu pa­si­kal­bė­ti su ma­ni­mi lie­tu­vių kal­ba, bū­vau kvie­čia­mas kal­bė­ti vie­šuo­se ren­gi­niuo­se. Jau­ni­mas tar­pu­sa­vy­je daž­nai kal­bė­da­vo ang­liš­kai, ta­čiau su va­do­vais bu­vo ga­li­ma šne­kė­ti tik lie­tu­viš­kai. To­se sto­vyk­lo­se pa­trio­tiš­ku­mo ir lie­tu­vy­bės jaus­mas bu­vo kur kas stip­res­nis nei Lie­tu­vo­je vyks­tan­čio­se sto­vyk­lo­se.

- Bai­gęs mo­kyk­lą, pa­si­rin­kai stu­di­juo­ti Lie­tu­vo­je. Kaip ver­ti­ni stu­den­tiš­ką emig­ra­ci­ją?

- Eko­no­mi­kos moks­lus bai­giau ISM uni­ver­si­te­te. Pa­skai­tų me­tu jau­čiau­si lyg stu­di­juo­da­mas už­sie­nio uni­ver­si­te­te, nes stu­di­jų me­džia­ga bu­vo ang­lų kal­ba, dės­ty­to­jai – taip pat iš už­sie­nio. Tad ne­ma­nau, kad bū­ti­na iš­va­žiuo­ti iš Lie­tu­vos dėl stu­di­jų. Ta­čiau esu įsi­ti­ki­nęs, kad kiek­vie­nas lie­tu­vis pri­va­lo iš­va­žiuo­ti į už­sie­nį ir pa­ke­liau­ti bent ge­rą mė­ne­sį, pa­ma­ty­ti, kad yra ir ki­toks po­žiū­ris į da­ly­kus.

- Ar lie­tu­viai – pa­trio­tiš­ka tau­ta?

- Ma­nau, kad lie­tu­viai ne vi­sai su­pran­ta, ko­kiais bū­dais jie ga­li iš­reikš­ti sa­vo pi­lie­tiš­ku­mą ir pa­trio­tiz­mą. Ta­čiau ga­liu pa­ste­bė­ti, kad kiek­vie­nais me­tais šven­čian­čių­jų Ko­vo 11-ąją Vil­niu­je vis dau­gė­ja. Yra ren­gia­ma vis dau­giau vie­šų ren­gi­nių, ei­ty­nių. Bet vie­ši pa­trio­tiz­mo pro­trū­kiai nė­ra bū­ti­ni – juk ga­li­ma su­si­tik­ti su bū­re­liu drau­gų ir kal­bė­ti apie Lie­tu­vos rei­ka­lus, is­to­ri­ją, da­ly­tis min­ti­mis, rū­pes­čiais. Ir nie­kas to ne­ži­nos, to ne­sus­kai­čiuo­si ir nie­kaip ne­pa­ma­tuo­si.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Rupertas  78.60.8.8 2014-12-30 00:43:44
Budėk, broli!
0 0  Netinkamas komentaras
Juozasan  188.69.196.192 2014-12-29 22:30:06
Sėkmės!
0 0  Netinkamas komentaras
A. Strumskis: Lietuvos proveržį lems 5 tūkst. žmonių
Lie­tu­vo­je yra maž­daug 5 tūkst. vers­lių žmo­nių, ku­riems se­ka­si ir, ti­kė­ti­na, at­ei­ty­je sek­sis dar ge­riau – jie ir lems ša­lies at­ei­tį. Ko­kį ke­lia pa­si­rinks nau­jo­ji vers­li­nin­kų kar­ta: tie­siog gau­sins už­dirb­tus tur­tus ar jais da­ly­tis su vi­suo­me­ne ir taip stip­rins vals­ty­bę? At­sa­ky­mas į klau­si­mą pri­klau­sus nuo to, ar su­vok­si­me, kas mus, lie­tu­vius, vie­ni­ja.
Ina Pukelytė: „Aktorius ar atlikėjas?“
Re­ži­sie­rė, ra­šy­to­ja, Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to (VDU) Me­nų fa­kul­te­to de­ka­nė, Tea­tro­lo­gi­jos ka­ted­ros do­cen­tė Ina Pu­ke­ly­tė ma­gis­tro ir dok­to­ran­tū­ros laips­nius įgijo Pra­ncū­zi­jos, Vo­kie­ti­jos [...]
Savo valstybės atžvilgiu neturime padorumo
Vėl žvanga ginklai dėl Stambulo konvencijos
Šian­dien va­ka­ri­nia­me ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­trė Al­gi­man­ta Pa­be­dins­kie­nė at­sa­kė į Sei­mo gru­pės na­rių klau­si­mus dėl Stam­bu­lo kon­ven­ci­jos, skir­tos „ko­vai prieš smur­tą šei­mo­je“. 
Rūpestis dėl Rytų Lietuvos nevirsta darbais
Apie par­amą eko­no­miš­kai at­si­li­ku­siam Ry­tų Lie­tu­vos re­gio­nui gar­siai pra­kal­bę po­li­ti­kai to­liau dangs­to­si vien pa­ža­dais. Anot Vil­niaus ir Šal­či­nin­kų ra­jo­nų va­do­vų, Sei­mo patvirtintame ki­tų me­tų [...]
Kibernetinei gynybai Seimas pagalando ginklus
Nukritęs rublio kursas supurtė Rusiją
Šią sa­vai­tę rub­lio kur­sas ne­val­do­mai ri­to­si že­myn. „Ti­mes“ žur­na­lis­tai juo­ka­vo, kad rub­lio kur­sas krin­ta grei­čiau, nei ga­li­ma iš­tar­ti „Vla­di­mi­ras Vla­di­mi­ro­vi­čius“. Pir­ma­sis Ru­si­jos cen­tri­nio ban­ko va­do­vės pa­va­duo­to­jas Ser­ge­jus Šve­co­vas tei­gė, kad pa­dė­tis kri­tiš­ka. „Prieš me­tus to ne­bū­tu­me sap­na­vę net pa­čia­me bai­siau­sia­me sap­ne“, - sa­kė jis.
Žiemą kariauti niekas nenori
An­tras ban­dy­mas įves­ti pa­liau­bas Ry­tų Ukrai­no­je kol kas, at­ro­do, yra sėk­min­gas. Ukrai­nos ly­de­riai nu­si­tei­kę ga­na op­ti­mis­tiš­kai, lau­kia dar ke­lių su­pla­nuo­tų de­ry­bi­nin­kų su­si­ti­ki­mų ir ti­ki­si, kad [...]
Pretenzijų žaidimas Arktyje
Vakarų demokratijos stiprybė ir silpnybė
Pa­skel­bus JAV Se­na­to at­as­kai­tą dėl CŽV ka­lė­ji­mų, vi­suo­me­nė tiek Lie­tu­vo­je, tiek ki­to­se Eu­ro­pos Są­jun­gos bei NA­TO ša­ly­se ją ver­tin­da­ma pa­si­da­li­jo į dvi da­lis. 
Moralinis dvylipumas po Vakarų vertybių pamatais
Pa­sta­ruo­ju me­tu pa­dau­gė­jo įvy­kių, ver­čian­čių su­abe­jo­ti, ar Va­ka­rų iš­pa­žįs­ta­mos ver­ty­bės yra jau to­kios fun­da­men­ta­lios. Su­pran­tu, ga­liu bū­ti ap­kal­tin­tas, kad skelbiu pro­ru­siš­ką pro­pa­gan­dą, [...]
Taip, Lietuva nyksta
Redakcijos paštas. Pakeliui į bažnyčią
Spa­lio pa­bai­go­je sek­ma­die­nį pa­ke­liui į baž­ny­čią pa­žįs­ta­mas par­api­jie­tis pa­si­di­džiuo­da­mas ta­rė: „Nu­si­pir­kau kny­gą „Rau­do­no­ji da­lia“... Pa­si­tiks­li­nau pa­va­di­ni­mą, ka­dan­gi ne­sup­ra­tau, apie ką kal­ba: ar žmo­gaus da­lią, ar žmo­gaus var­dą (at­min­ty­je tuoj pat iš­ki­lo Ba­lio Sruo­gos is­to­ri­nės dra­mos pa­va­di­ni­mas „A­pyauš­rio da­lia“). 
Redakcijos paštas. Nebijokite mąstyti laisvai, ieškokite savo erčių
Pers­kai­tęs Vė­jū­nos Sa­lo­mė­jos Šli­žie­nės  laiš­ką, ku­ria­me au­to­rė pik­ti­na­si li­tua­nis­tais, pra­šan­čiais,  stab­dy­ti pa­grin­di­nio ug­dy­mo lie­tu­vių kal­bos bendrosios prog­ra­mos pro­jek­tą, [...]
Redakcijos paštas. Kiek svarbi visuomenei verslo socialinė atsakomybė?