Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/rubrika.php on line 46 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146
Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 22 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 25 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 28 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 31 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 34 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 37 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 %%%%%%%%%%og:title%%%%%%%%%% %%%%%%%%%%viewPort%%%%%%%%%%

APKLAUSA

Kaip vertinate padėtį Lietuvojeper pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
Dienos klausimas

Komentuojami lzinios.lt

Įžvalgos
Vakarų demokratijos stiprybė ir silpnybė
Pa­skel­bus JAV Se­na­to at­as­kai­tą dėl CŽV ka­lė­ji­mų, vi­suo­me­nė tiek Lie­tu­vo­je, tiek ki­to­se Eu­ro­pos Są­jun­gos bei NA­TO ša­ly­se ją ver­tin­da­ma pa­si­da­li­jo į dvi da­lis. 
Moralinis dvylipumas po Vakarų vertybių pamatais
Pa­sta­ruo­ju me­tu pa­dau­gė­jo įvy­kių, ver­čian­čių su­abe­jo­ti, ar Va­ka­rų iš­pa­žįs­ta­mos ver­ty­bės yra jau to­kios fun­da­men­ta­lios. Su­pran­tu, ga­liu bū­ti ap­kal­tin­tas, kad skel­biu pro­ru­siš­ką pro­pa­gan­dą, ku­ri dėl Ru­si­jos ag­re­si­jos Ukrai­no­je jau me­tai nė­ra ma­din­ga. Ta­čiau man gal­būt pa­gel­bės tai, jog nie­ka­da, net so­vie­tų oku­pa­ci­jos lai­kais, ne­si­vai­kiau „ma­dų“ ir dėl to nu­ken­tė­jau nuo KGB per­se­kio­ji­mo.
Taip, Lietuva nyksta
Ne­se­niai vie­no­je LRT lai­dų Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to De­mog­ra­fi­nių ty­ri­mų ins­ti­tu­to va­do­vė sa­kė, jog rei­kia nuo­lat kal­bė­ti apie tai, kad Lie­tu­vo­je spar­čiai ma­žė­ja gy­ven­to­jų. Pa­si­ro­do, šio­je rei­tin­gų rung­ty­nių tra­so­je len­kia­me vi­sas ki­tas Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ša­lis. Tai­gi tą ir da­rau - pri­si­de­du at­kreip­da­ma dė­me­sį į es­mi­nę prob­le­mą, ku­rios ne­spren­džiant Lie­tu­vos pa­pras­čiau­siai ne­liks. Yra da­ly­kų, ku­rių svar­bos iš­pūs­ti ne­įma­no­ma, ir šis - vie­nas to­kių.
Ar galima uždrausti piliečiams keisti Konstituciją
Pra­si­dė­jo ad­ven­tas. Me­tas, kai ap­mąs­to­me be­si­bai­gian­čių me­tų svar­biau­sius įvy­kius, dar­bus. To­dėl ir sa­vo straips­niuo­se šį mė­ne­sį dau­giau dė­me­sio skir­siu tiems įvy­kiams, ku­rie bu­vo la­bai svar­būs mū­sų vals­ty­bei ar pri­ver­tė šiek tiek ki­taip pa­žvelg­ti į anks­čiau ne­pas­te­bė­tą reiš­ki­nį. 
Kai nėra solidarumo
Ne­se­niai pa­tvir­ti­nus nau­jus ak­ci­zų ta­ri­fus ir te­be­vyks­tant dis­ku­si­joms dėl ki­tų me­tų biu­dže­to, į akis krin­ta tai, ko Lie­tu­vo­je ir to­liau ne­bus - prog­re­si­nių mo­kes­čių.
Paaukotas sraigtasparnis
Lap­kri­čio 12 die­ną įvy­ko in­ci­den­tas Ar­mė­ni­jos oku­puo­to­je Azer­bai­dža­no te­ri­to­ri­jo­je - nu­muš­tas Ar­mė­ni­jos ka­ri­nis sraig­tas­par­nis. 
Nematomas Vakarų frontas
Lie­tu­va, ka­riau­da­ma in­for­ma­ci­nį ka­rą su Mask­va, ne­pas­te­bi, jog už­nu­ga­ry­je yra ati­da­riu­si to pa­ties ka­ro fron­tą su Va­ka­rais. Ten­den­cin­gai pa­tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja apie pa­grin­di­nius šei­mos ir gy­vy­bės po­li­ti­kos klau­si­mus Eu­ro­po­je nuo­sek­liai for­muo­ja vaiz­dą, jog Eu­ro­pa yra ne­grįž­ta­mai pa­si­da­vu­si kul­tū­ri­niam mark­siz­mui ir pa­ti iš­kė­lu­si jo vė­lia­vas.
Ką kandidatų atranka sako apie partijas
Tie­sio­gi­nių me­ro rin­ki­mų įta­ka vie­ša­jam gy­ve­ni­mui aiš­kiai ma­to­ma – daug dis­ku­tuo­ja­ma apie kan­di­da­tus, ga­li­mus rin­ki­mų re­zul­ta­tus. At­ro­do, kad re­for­ma tu­ri įta­kos ne tik sa­vi­val­dai ski­ria­mam dė­me­siui, bet ir par­ti­jų vir­šū­nių san­ty­kiui su or­ga­ni­za­ci­jos vie­ti­niais sky­riais.
Kodėl vis „paslysta“ Lenkijos politikai
Šio­mis die­no­mis, kai mi­ni­mas Ber­ly­no sie­nos griū­ties 25-me­tis, dau­giau­sia kal­ba­ma apie ano me­to Mask­vos ir Va­ka­rų vals­ty­bių san­ty­kius, ly­gi­na­ma Krem­liaus po­li­ti­ka Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­po­je ta­da bei da­bar, ta­čiau ne ma­žiau svar­bu yra ir ki­ta: Len­ki­jos po­li­ti­kų veiks­mai šia­me re­gio­ne. Tuo­met jie bu­vo ga­na nu­spė­ja­mi ir par­tne­riš­ki kai­my­nių at­žvil­giu, o šian­dien - vis "sli­di­nė­jan­tys".
Kalbą paglostant
Pra­ėju­sios sa­vai­tės nie­kaip ne­ga­lė­tum pa­va­din­ti nuo­bo­džia. Kiek džiaugs­mo dėl su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo lai­vo-sau­gyk­los "In­de­pen­den­ce" at­plau­ki­mo į Klai­pė­dą. Kiek liū­de­sio dėl am­ži­ny­bėn iš­ke­lia­vu­sio ra­šy­to­jo Ro­mual­do Gra­naus­ko. 
Demokratijos grimasos
Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos va­do­vo Dai­lio Al­fon­so Ba­ra­kaus­ko at­sis­ta­ty­di­ni­mas, kaip Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) ope­ra­ci­jos šio­je mi­nis­te­ri­jo­je pa­sek­mė (nors at­sis­ta­ty­di­ni­mo prie­žas­ti­mi nu­ro­do­ma svei­ka­tos būk­lė), vėl liu­di­ja su­nkiai spren­džia­mą prob­le­mą, su ku­ria su­si­du­ria šiuo­lai­ki­nė at­sto­vau­ja­mo­ji de­mo­kra­ti­ja. Tai - ren­ka­mų par­ti­nių po­li­ti­kų pro­fe­si­nis el­ge­sys.
Lietuviais esame mes gimę!..
Šio­mis die­no­mis daug kal­ba­ma apie in­for­ma­ci­nį ka­rą (ka­rus), ku­ris ne­va vyks­ta tarp Ru­si­jos ir de­mo­kra­ti­nių Va­ka­rų. 
Trys dideli iššūkiai Vakarų pasauliui
Vė­li­nių sa­vait­ga­lis lei­džia ypač stip­riai iš­gy­ven­ti kiek­vie­nam iš mū­sų ry­šį su pra­ei­ti­mi, su tais, ku­rie dar va­kar bu­vo kar­tu su mu­mis, o pa­skui iš­ėjo. Pa­jus­ti tą žmo­gaus bū­ties tra­pu­mą. Ta­čiau yra ir žmo­ni­jos gy­ve­ni­mo is­to­ri­ja, lei­džian­ti su­vok­ti, jog ne tik žmo­gus, bet ir vals­ty­bės bei ci­vi­li­za­ci­jos nė­ra am­ži­nos ir kiek­vie­nai at­ei­na iš­ban­dy­mų me­tas.
Tiesos klausimas ir reliatyvizmo diktatūra
Nuo ta­da, kai pa­si­trau­kė iš po­pie­žiaus par­ei­gų, tik ne­se­niai pa­skelb­tas pir­mas rim­tas Be­ne­dik­to XVI teks­tas Lie­tu­vo­je ne­su­lau­kė rim­tes­nio dė­me­sio. La­bai gai­la, nes jis nag­ri­nė­ja prob­le­mą, ku­ri be ga­lo ak­tua­li tiek ti­kin­tiems, tiek ne­ti­kin­tiems žmo­nėms.
Kaip gimsta politinė tauta
Ukrai­no­je iš­rin­kus nau­ją par­la­men­tą pra­bil­ta, kad šio­je ša­ly­je gims­ta po­li­ti­nė tau­ta. Kai ku­rie jos san­ty­kio su vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jo­mis, po­li­ti­ne sis­te­ma ke­liai ga­li bū­ti svar­būs su­vok­ti ir Lie­tu­vai.
Kairiųjų desperacija: stipriau už reitingų meilę
Prieš dve­jus me­tus im­da­mi val­džią so­cial­de­mo­kra­tai lyg vė­lia­vą ne­šė ne skais­čiai rau­do­ną ro­žę, bet įsi­pa­rei­go­ji­mu vir­tu­sį pa­ža­dą pri­šauk­ti ti­krą pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) leng­va­tų lie­tų. 
Savivaldos rinkimų ypatumai
Ar­tė­jan­tys tie­sio­gi­niai me­rų rin­ki­mai pa­di­di­no vi­suo­me­nės ir apž­val­gi­nin­kų su­si­do­mė­ji­mą vie­tos val­džia, o ypač bū­si­ma ko­va dėl Vil­niaus va­do­vo pos­to. 
Tautiškumas ir antivakarietiškumas
Pa­sta­ruo­ju me­tu vis la­biau aiš­kė­ja, kad su­si­du­ria­me su reiš­ki­niu, kai mei­lę tė­vy­nei, pa­trio­tiz­mą, tau­tiš­ku­mą kai ku­rie Lie­tu­vos žmo­nės, taip pat ir vi­suo­me­ni­nin­kai, su­pran­ta kaip an­ti­va­ka­rie­tiš­ką po­li­ti­ką. Ko­kia šio fe­no­me­no prie­žas­tis? Ar tai reiš­kia, kad da­bar kal­bė­da­mi apie tau­tiš­ku­mą ga­li­me tu­rė­ti ome­ny­je vi­sai skir­tin­gus da­ly­kus?
Minties galiūnai
Ar žiū­ri­te Ru­si­jos te­le­vi­zi­ją? Tą – ofi­cio­zi­nę? Nors ką ten... ki­to­kios ir nė­ra. Ar skai­to­te dva­sin­gu­mą iš­ra­du­sios ša­lies val­do­vų pra­ne­ši­mus? Jei ne, pri­myg­ti­nai re­ko­men­duo­ju tai da­ry­ti. Mū­sų po­li­ti­kų žo­džiai ga­li nu­skaid­rin­ti nuo­tai­ką die­nai, o te­nykš­čių – ma­žiau­siai sa­vai­tei. 
Kas mes? Kieno mes?
Dar 1994 me­tais prieš tuo­me­čio Len­ki­jos pre­zi­den­to Le­cho Wa­lę­sos vi­zi­tą į Vil­nių su gru­pe žur­na­lis­tų te­ko lan­ky­tis Var­šu­vo­je. Ša­lies par­la­men­te iš­gir­do­me įdo­mią ži­nią: nors gat­vė­se pil­na pra­ban­gių už­sie­ni­nių mar­kių au­to­mo­bi­lių, nė vie­nas par­la­men­to ir vy­riau­sy­bės na­rys į to­kias ne­sė­da, nes Len­ki­ja ta­da ga­mi­no sa­vo na­cio­na­li­nį pa­si­di­džia­vi­mą "Po­lo­nez". 
Paliaubų žaidimas
Pa­sta­rą­ją sa­vai­tę konf­lik­tas Ukrai­nos ry­tuo­se pa­sie­kė nau­ją eta­pą. Iš pra­džių įvy­ko ga­na nu­spė­ja­mas da­ly­kas. Kai tik iš­ki­lo grės­mė, kad ukrai­nie­čių pa­jė­gos ga­li su­triuš­kin­ti ten siau­tė­jan­čias gau­jas ir pa­siek­ti ga­lu­ti­nę per­ga­lę, Ru­si­ja me­tė per sie­ną di­de­les ir ge­rai gink­luo­tas for­muo­tes. Rea­guo­da­mas į tai Pe­tro Po­ro­šen­ka lie­pė nu­trauk­ti ug­nį ir ėmė žais­ti pa­liau­bų žai­di­mą.
Kas stovi už agresorės nugaros?
„Pa­sa­kyk, kas ta­vo drau­gai, ir aš pa­sa­ky­siu, kas tu toks esi“, - by­lo­ja liau­dies iš­min­tis. Drau­gų rei­kia net sta­li­ni­nės So­vie­tų Są­jun­gos ir fa­šis­ti­nės Vo­kie­ti­jos ke­liu žva­liai ei­nan­čiai Ru­si­jai. 
Kuo galvoja rusai?
Toks klau­si­mas ky­la, kai pa­siž­val­gai po Ru­si­jos ži­niask­lai­dos plo­tus, pa­si­do­mi ru­sų po­žiū­riu į įvy­kius Ukrai­no­je ar pa­ma­tai jų so­cio­lo­gi­nių apk­lau­sų sta­tis­ti­ką.
O jiems Lietuvoje NATO – tai fašistai...
Pra­ėju­sią sa­vai­tę Lie­tu­vą pa­sie­kė svar­bi ži­nia iš Ta­li­no, kur su tri­jų Bal­ti­jos vals­ty­bių va­do­vais su­si­ti­ko JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma, ir iš NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo. 
Sankcijos sportui? Tai neįmanoma
Po­li­ti­nė kri­zė Ukrai­no­je vis stip­rė­ja, o įta­kin­gi Va­ka­rų vals­ty­bių ly­de­riai ne­pa­liau­ja reikš­ti "di­de­lio su­si­rū­pi­ni­mo" ir Ru­si­jos veiks­mų va­din­ti "ne­priim­ti­nais" bei "ne­tei­sė­tais". Kol Ru­si­ja to­liau už­sii­ma ne­šva­riais dar­be­liais, Va­ka­rai te­bes­vars­to nau­jų sank­ci­jų ga­li­my­bę. Šį kar­tą pra­bil­ta apie po­vei­kio prie­mo­nių pa­ke­tą, api­man­tį kul­tū­ros ir spor­to sri­tis.
Ar toliau vykdysime "stručio politiką"?
Nė­ra to blo­go kas ne­išei­tų į ge­ra. Tu­riu gal­vo­je įvy­kius Ukrai­no­je ir mū­sų val­džios, ži­niask­lai­dos ir vi­suo­me­nės reak­ci­ją į Lie­tu­vos vi­daus prob­le­mas. 
Rusų pinigai neleidžia europiečiams veikti
Mū­sų tiks­las nė­ra tik pa­vie­šin­ti Ukrai­nos žmo­nių tra­ge­di­ją, kai jie vie­ni ko­vo­ja siek­da­mi iš­trūk­ti iš stip­res­nio, įnir­šu­sio kai­my­no ap­lin­kos. Šis liūd­nas vaiz­das ke­lia kar­čių ap­mąs­ty­mų. Par­aly­žiuo­tos Eu­ro­pa ir JAV prieš Vla­di­mi­rą Pu­ti­ną yra tar­si triu­šis prieš smaug­lį. 
Ar ES ir NATO jau suvokia iškilusią grėsmę?
Dvie­jų įta­kin­giau­sių Va­ka­rų ins­ti­tu­ci­jų - NA­TO ir Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) - vir­šū­nių su­si­ti­ki­muo­se pa­grin­di­niai svars­to­mi klau­si­mai - Ukrai­na ir Ru­si­ja. Bal­ti­jos ša­lys ir Len­ki­ja su­vo­kia, kad pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas me­tė pirš­ti­nę ne tik Ukrai­nai, bet ir vi­sai Va­ka­rų vals­ty­bių bend­ruo­me­nei. Ar tai su­pran­ta ki­tos ES bei NA­TO na­rės?
Grūtas ir kapitalizmo stabai
Jau ku­rį lai­ką "Lie­tu­vos ži­nių" pus­la­piuo­se ir por­ta­le lzi­nios.lt vyks­ta kam­pa­ni­ja "Lie­tu­va be „bal­vo­nų“. Jos tiks­las - at­si­kra­ty­ti mū­sų ša­lies mies­tuo­se už­si­li­ku­sių pa­mink­lų, šlo­vi­nan­čių bol­še­vi­ki­nę prie­var­tą, so­vie­ti­nę oku­pa­ci­ją ir ko­mu­nis­ti­nės sis­te­mos did­vy­rius.
Kvailius ir Rusija muša!
Ru­si­jai pa­skel­bus sank­ci­jas Eu­ro­pos Są­jun­gos mais­to ga­mi­nių eks­por­tuo­to­jams, Lie­tu­vos vers­li­nin­kai, rieš­ku­čio­mis sė­mę pel­ną iš pre­ky­bos su Ru­si­ja, ėmė rei­ka­lau­ti, kad Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė kom­pen­suo­tų jų pa­ti­ria­mus nuo­sto­lius. Nes esą bū­tent Vy­riau­sy­bė, ne­at­sar­giai dek­la­ruo­da­ma par­amą Ukrai­nos ko­vai su Ru­si­ja, iš­pro­vo­ka­vo tas sank­ci­jas.
Nuo Kremliaus sankcijų saugo protezai
Jei rea­ly­bė ne­ten­ki­na ar tie­siog ne­gra­ži, ją ga­li­ma pro­te­zuo­ti, t. y. su­si­kons­truo­ti ją taip, kaip pa­tin­ka, vis­ką ap­vers­ti aukš­tyn ko­jo­mis, ar­ba su­men­kin­ti. Bent jau taip, su­si­dū­ręs su ne­ma­lo­nia ti­kro­ve, rei­ka­lus spren­džia Ri­čar­do Ga­ve­lio ro­ma­no per­so­na­žas Eli­fon­sas Bak­ne­ris. 
Ukrainos kryžiaus kelias
Per Žo­li­nės at­lai­dus Lat­ga­los Ag­luo­no­je maž­daug 50 tūks­tan­čių mal­di­nin­kų ir dar dau­giau Lat­vi­jos te­le­vi­zi­jos (LTV) žiū­ro­vų bu­vo su­krės­ti vys­ku­po Ja­nio Bu­lio ve­da­mo Kry­žiaus ke­lio. Tra­di­ci­nes mal­das ir mąs­ty­mus skaus­min­gai su­da­bar­ti­no Ukrai­nos kan­čios ir krau­jas.
Kodėl Baltijos kelias vėl tampa svarbus
Šį sa­vait­ga­lį ne tik Lie­tu­va, bet ir Lat­vi­ja, Es­ti­ja pri­si­mins Bal­ti­jos ke­lią. Ren­gi­nių, mi­nint svar­bias is­to­ri­nes da­tas, Lie­tu­vo­je ne­trūks­ta. Daž­nai jie vyks­ta ne­di­de­lė­se tų lai­kų liu­di­nin­kų ir bend­ra­min­čių gru­pe­lė­se ar val­diš­kuo­se su­siė­ji­muo­se, bet šį kar­tą daug ini­cia­ty­vos ro­do ir jau­ni žmo­nės. Ko­dėl Bal­ti­jos ke­lias vėl tam­pa svar­bus?
Laisvei išsaugoti būtinos sąlygos
Ne­se­niai po­pu­lia­rio­je in­ter­ne­to sve­tai­nė­je bu­vo pa­skelb­tas po­li­to­lo­go X ra­ši­nys, ja­me au­to­rius kri­ti­kuo­ja ir iš­juo­kia mū­sų vi­suo­me­nės reiš­ki­nį, ku­rį jis pats va­di­na in­for­ma­ci­niu ka­ru, nors tai grei­čiau va­din­ti­na po­li­ti­kų, po­li­to­lo­gų, žur­na­lis­tų pa­stan­go­mis sta­ty­ti už­kar­dą Ru­si­jos val­džios vyk­do­mam in­for­ma­ci­niam pro­pa­gan­di­niam ka­rui prieš Ukrai­ną ir ją re­mian­čias ša­lis.
Blefas – ne strategija, politika – ne kortų stalas
Vla­di­mi­rui Pu­ti­nui vi­sai ne­tru­kus ga­li tek­ti pri­im­ti dar vie­ną lem­tin­gą spren­di­mą: pra­dė­ti at­vi­rą ka­ri­nę in­va­zi­ją į Ukrai­ną ar ga­liau­siai at­si­trauk­ti ir pra­dė­ti de­ry­bas. Ki­taip ta­riant, jam ten­ka rink­tis: tęs­ti bep­ro­tiš­ką ble­fą, ar ga­liau­siai at­au­šin­ti gal­vą ir pra­dė­ti elg­tis kaip va­do­vui vals­ty­bės, ku­ri bent jau no­rė­tų at­ro­dy­ti ci­vi­li­zuo­tos pa­sau­lio bend­ruo­me­nės na­rė.
Ministro užkarda greitiesiems kreditams
Sa­vai­tės nau­jie­na: švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­tras Dai­nius Pa­val­kis ty­liai ty­liai, bet pa­si­ta­ręs „su daug kuo“, ėmė ir brūkš­te­lė­jo par­ašą po įsa­ku, ku­ris dar kar­tą kei­čia tūks­tan­čių abi­tu­rien­tų ap­sisp­ren­di­mą. 
"Tvarkiečių" ateitis - R. Pakso ar V. Mazuronio?
Po­li­ti­nis va­sa­ros šti­lis - ge­ra pro­ga aps­vars­ty­ti par­ti­nės sis­te­mos po­ky­čius, at­siž­vel­giant į šių me­tų pir­mo­je pu­sė­je vy­ku­sius Eu­ro­pos Par­la­men­to (EP), pre­zi­den­to rin­ki­mus, taip pat re­fe­ren­du­mą dėl že­mės par­da­vi­mo už­sie­nie­čiams. Be­ne įdo­miau­sia ten­den­ci­ja čia - „Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo“ at­gi­mi­mas.
Kas svarbiau - numuštas šviesoforas ar valstybė?
Vals­ty­bė­je, ku­rio­je ir pi­lie­čiai, ir val­džia tu­ri sa­vi­gar­bos jaus­mą, net ne­kil­tų abe­jo­nių, kad pa­gar­ba sa­vo ša­liai, na­cio­na­li­niams sim­bo­liams yra kur kas svar­biau nei, pa­vyz­džiui, švie­so­fo­ro li­ki­mas. Ta­čiau Lie­tu­vo­je po pra­ėju­sią sa­vai­tę val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos pri­im­to spren­di­mo vis­kas ga­li bū­ti prieš­in­gai. Tai­gi, švie­so­fo­ras prie Sei­mo svar­biau nei vals­ty­bė.
Gyvenantieji kitoje tikrovėje
Ma­lai­zi­jos oro li­ni­jų rei­so MH17 tra­ge­di­ja daž­nai ver­ti­na­ma kaip lū­žio taš­kas, kai tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė (ypač Eu­ro­pos Są­jun­ga) ga­liau­siai tu­rė­tų at­vi­rai par­eikš­ti tai, ką jau se­niai pa­ti pui­kiai su­pran­ta: Ru­si­ja nė­ra vals­ty­bė, su ku­ria bū­tų ga­li­ma pa­lai­ky­ti dau­gu­mai įpras­tus nor­ma­lius ry­šius, nes ji ne­pai­so jo­kių vi­suo­ti­nai pri­im­tų tarp­tau­ti­nių san­ty­kių žai­di­mo tai­syk­lių, spjau­na į tarp­tau­ti­nę tei­sę aps­kri­tai, o jos ag­re­sy­vu­mas vi­siš­kai ne­prog­no­zuo­ja­mas ir ga­li pa­si­reikš­ti bet ko­kia, net pa­čia ne­ti­kė­čiau­sia for­ma.
Koalicija nusilenkia premjero valiai
Pa­sta­ro­sio­mis sa­vai­tė­mis, pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­tei pra­tę­sus prem­je­ro Al­gir­do But­ke­vi­čiaus va­do­vau­ja­mos Vy­riau­sy­bės įga­lio­ji­mus, vyks­tan­tys pa­sis­tum­dy­mai dėl 14-os mi­nis­te­ri­jų vi­ce­mi­nis­trų pa­var­džių at­sklei­džia jė­gų per­sig­ru­pa­vi­mą val­dan­čio­jo­je koa­li­ci­jo­je.
Apsuptyje
At­ro­do, po­no Ge­di­mi­no Gri­nos uni­for­mi­nė ke­pu­rė už­si­de­gė at­vi­ra lieps­na. Ne­pai­sy­da­ma šven­tiš­kos inau­gu­ra­ci­nės nuo­tai­kos po­nia Pre­zi­den­tė ne­už­mir­šo dar kar­tą vie­šai iš­reikš­ti nu­si­vy­li­mo ge­ne­ro­lo ir jo va­do­vau­ja­mos ins­ti­tu­ci­jos dar­bu.
Sąvokų sūkuryje
Ne­su­si­kal­ba žą­sis su an­ti­mi, nes ne­mo­ka vie­na ki­tos kal­bos. Daž­nai su­nkiai su­siš­ne­ka net ir vie­nos tau­ty­bės žmo­nės, mat tie pa­tys žo­džiai vie­nam reiš­kia vie­na, ki­tam - ki­ta. Dar dau­giau ne­su­sip­ra­ti­mų ky­la var­to­jant ma­din­gus tarp­tau­ti­nius žo­džius: to­le­ran­ci­ja, dis­kre­pa­ci­ja, disk­va­li­fi­ka­ci­ja, dis­kri­mi­na­ci­ja... Daž­nai kar­to­ja­mi jie „at­šim­pa“, pra­ran­da pir­mi­nį aš­tru­mą ar pla­tu­mą.
Ar liberalai dešinėje pakeis konservatorius
Pa­svars­ty­ki­me ga­li­mus Lie­tu­vos par­ti­nės sis­te­mos po­ky­čius po Eu­ro­pos Par­la­men­to (EP), pre­zi­den­to rin­ki­mų ir re­fe­ren­du­mo dėl že­mės par­da­vi­mo drau­di­mo už­sie­nie­čiams. Kon­ku­ruo­jant dėl vie­tų EP, šiais me­tais be­ne di­džiau­sias ne­ti­kė­tu­mas (jei­gu so­cial­de­mo­kra­tų ne­iš­si­pil­džiu­sių lū­kes­čių ne­va­din­si­me ne­ti­kė­tu­mu) bu­vo itin sėk­min­gas li­be­ra­lų pa­si­ro­dy­mas.
Iš kur kyla prezidentės ir Seimo daugumos konfliktas?
„Pas­ta­ruo­ju me­tu pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė skel­bia ten­den­cin­gus par­eiš­ki­mus, ku­rių tei­gi­niai prieš­ta­rau­ja par­la­men­ti­nės de­mo­kra­ti­jos pri­nci­pams ir gal­būt pa­žei­džia Kons­ti­tu­ci­jo­je įtvir­tin­tą val­džių at­sky­ri­mo pri­nci­pą.“ 
Pažvelgti Lietuvai į akis
Tūks­tan­čiai Dai­nų šven­tės da­ly­vių iš­va­žia­vo na­mo, ir sos­ti­nė at­ro­do iš­tuš­tė­ju­si. Nu­tei­kia kiek nos­tal­giš­kai, tar­si Pa­lan­ga at­vė­sus orams spa­lio mė­ne­sį. Iš­va­žia­vo na­mo pa­bu­vę na­muo­se čia, Vil­niu­je. Čia vi­sur - mū­sų na­mai. Skam­bė­ju­sios dai­nos - taip pat na­mai. Kal­ba, ku­ria jos bu­vo dai­nuo­ja­mos, - ir­gi na­mai.
Iš visų mokslų mums svarbiausias... aritmetika
Kol li­ni­nės li­tua­nis­tės svars­to, ar pa­sta­ro­jo vals­ty­bi­nės kal­bos eg­za­mi­no re­zul­ta­tai nė­ra ar­tė­jan­čios Apo­ka­lip­sės ženk­las, Lie­tu­vos po­li­ti­kos ga­lin­gie­ji ir ne­įga­lie­ji sa­vo kas­die­niais dar­be­liais mums liu­di­ja, jog svar­biau­si šių die­nų įvy­kiai par­em­ti skai­čiais, o ne rai­dė­mis.
Europos Parlamento rinkimų signalai
Po Lie­tu­vos pre­zi­den­to ir Eu­ro­pos Par­la­men­to (EP) rin­ki­mų li­ko ne­baig­tu­mo įspū­dis. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tus įver­ti­no­me per­ne­lyg šab­lo­niš­kai. Pa­li­ki­me nuo­ša­ly­je pre­zi­den­to rin­ki­mus ir juo­se pra­lai­mė­ju­sių so­cial­de­mo­kra­tų itin ne­nuo­šir­dų pa­aiš­ki­ni­mą, kad pa­grin­di­nė ne­sėk­mės prie­žas­tis bu­vo per ma­ža rek­la­ma pa­sku­ti­nę sa­vai­tę prieš rin­ki­mus. Pa­žvel­ki­me į EP rin­ki­mų re­zul­ta­tus.
D. Grybauskaitė nešoka politinio valso
Se­niai pra­ėjo tie lai­kai, kai prie S. Dau­kan­to aikš­tės pri­glu­du­sių rū­mų kie­me pre­zi­den­to inau­gu­ra­ci­jos ir svar­biau­sių vals­ty­bės šven­čių pro­ga vyk­da­vo po­ky­liai. Nie­ko pa­na­šaus ne­bus ir šių me­tų lie­pą, mat tra­di­ci­ją ne­reng­ti po­ky­lių pla­nuo­ja­ma tęs­ti dar pen­ke­rius me­tus. Bet bus „kon­cer­tas žmo­nėms“.
Seimas atveria savivaldos Pandoros skrynią
Iki tie­sio­gi­nių me­ro rin­ki­mų įtei­si­ni­mo Lie­tu­vo­je be­li­ko vie­nas žings­nis. 
Daugiau rinkimų – daugiau demokratijos, arba ko bijo A. Kubilius
Jau ne tik par­ti­jų būs­ti­nė­se, Sei­mo ko­ri­do­riuo­se ir bu­fe­tuo­se, bet ir po­sė­džių sa­lė­se pra­bil­ta apie ga­li­my­bę tie­sio­giai rink­ti Lie­tu­vos mies­tų ir ra­jo­nų me­rus. De­mo­kra­ti­jos ger­bė­jai ir pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės my­lė­to­jai nuo­šir­džiai vi­lia­si, kad val­dan­čio­ji dau­gu­ma su­si­kaups ir pri­ims tei­sin­gą spren­di­mą.
Paskutinis šansas socialdemokratams
So­cial­de­mo­kra­tai iki šiol ne­ga­li ati­tok­ti po žiau­raus pra­lai­mė­ji­mo pre­zi­den­to ir Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­muo­se. 
Kas ten vyksta šiandien
Pa­si­bai­gus Ry­tų par­tne­rys­tės vir­šū­nių su­si­ti­ki­mui Vil­niu­je 2013-ųjų lap­kri­tį, pra­si­dė­jo vien­val­dis Ukrai­nos vieš­pa­ta­vi­mas ži­niask­lai­do­je. Eu­ro­mai­da­no žie­ma, Me­ži­go­ri­jos „sti­lei­vos“ nu­ša­li­ni­mas, Kry­mo anek­si­ja, pa­sta­rie­ji Ru­si­jos veiks­mai kai­my­nės ry­tuo­se. Ukrai­nos pus­me­tis.
Tikras ir menamas elitas
Tarp įdo­miau­sių pri­si­mi­ni­mų iš Ro­mo­je pra­leis­to pus­me­čio - po­kal­biai su šia­me mies­te gy­ve­nu­sia Bar­bo­ra Vi­lei­šy­te. 90 me­tų per­ko­pu­si Bar­bo­ra bu­vo eli­to žmo­gus. Mo­te­ris su­nkiai ju­dė­jo, ne­beiš­kė­lė ko­jos iš sa­vo bu­to. Ta­čiau jai bu­vo ne­pap­ras­tai svar­bu, kaip na­mie pri­ims sve­čią, ko­kiais žo­džiais pa­sis­vei­kins ir net iš ko­kio puo­de­lio gers ar­ba­tą.
Kuo pakeisti demokratijai skirtą figos lapą
Šian­dien Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Są­jū­džio die­na. Są­jū­džio, gi­mu­sio 1988 me­tų bir­že­lio 3 die­ną Moks­lų aka­de­mi­jos sa­lė­je, nu­vil­ni­ju­sio per vi­są kraš­tą ir at­ve­du­sio prie vals­ty­bės ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo. Vi­si su­pran­ta­me: ne­bū­tų Są­jū­džio, ne­bū­tų ir ne­prik­lau­so­my­bės.
Neklystamumas kaip šviesos garantas
Nors rin­ki­mai mū­sų vals­ty­bė­je įvy­ko jau prieš sa­vai­tę, jų tie­sio­gi­niai da­ly­viai bei dos­niai (ar ne­la­bai) ap­mo­ka­mi eks­per­tai vis dar ne­si­liau­ja vie­šai da­li­ję­si įspū­džiais tar­si dar­že­li­nu­kai, pir­mą kar­tą cir­ke pa­ma­tę dramb­lį. Sku­bu pri­dur­ti, kad vai­kų emo­ci­jos (tik pa­ma­ny­kit, - dramb­lys!) ti­kres­nės ir svar­bes­nės nei ko­kio sa­vo tei­su­mu ne­abe­jo­jan­čio po­li­ti­ko, ne­įdo­miai iš te­le­vi­zo­riaus aiš­ki­nan­čio, kaip klys­ta jo rin­kė­jai ir opo­nen­tai.
Kaip rinkimuose pasirodė socialdemokratai
De­mo­kra­ti­nė­je vi­suo­me­nė­je rin­ki­mai yra ga­na reikš­min­gas įvy­kis, nes po jų daž­nai kei­čia­si esan­tie­ji val­džio­je, o pa­skui - dau­giau ar ma­žiau - val­džios po­li­ti­ka. Pi­lie­čiams rin­ki­mai tei­kia per­mai­nų vil­ties, nes val­džios veik­la jie bū­na pa­ten­kin­ti re­tai. Taip jau yra - kal­bė­ji­mas apie po­li­ti­ką yra kal­bė­ji­mas apie tai, kaip tu­rė­tų bū­ti.
Rinkimai be programų
Jei kas pa­klaus­tų, koks Lie­tu­vai svar­biau­sias įvy­kis bus šią sa­vai­tę, at­sa­ky­mu bū­tų di­džiai nu­ste­bin­tas. 
Liberalų banga nusineša sveiką protą
Pra­ėju­sį sa­vait­ga­lį Li­be­ra­lų są­jū­dis - svei­ko pro­to de­ši­nie­ji, kaip pa­tys sa­ko ir gal net ti­ki - pra­ne­šė pa­sie­kęs Lie­tu­vos re­kor­dą.
1+1=0
Ti­kriau­siai, tie 50 tūkst. li­tų, ku­riuos Li­be­ra­lų ir cen­tro są­jun­ga (LiCS) per­ve­dė p. Ar­tū­ro Zuo­ko pre­zi­den­ti­nei kam­pa­ni­jai, bu­vo pa­sku­ti­niai mir­ti­mi be­si­va­duo­jan­čios par­ti­jos ska­ti­kai, an­dai pa­vel­dė­ti iš su­ve­džio­tų ir ap­gau­tų „pri­si­kė­lė­lių“ (ar pa­me­na­te to­kius?).
Kas kursto karą
Šv. Ka­lė­dų iš­va­ka­rė­se, 1947-ųjų me­tų gruo­džio 24 die­ną, pa­grin­di­nis blo­gio im­pe­ri­jos dien­raš­tis „Iz­ves­ti­jos“ pa­skel­bė: „SSSR aukš­čiau­sio­jo so­vie­to pre­zi­diu­mas nu­ta­rė: 1) pa­keis­ti 1945 me­tų ge­gu­žės 8 die­nos SSSR aukš­čiau­sio­jo so­vie­to nu­ta­ri­mą ir ge­gu­žės 9-ąją – per­ga­lės prieš fa­šis­ti­nę Vo­kie­ti­ją die­ną – lai­ky­ti dar­bo die­na; 2) sau­sio 1-ąją – Nau­jų­jų Me­tų die­ną – lai­ky­ti poil­sio die­na.“
Poltavos aidas
Kiek dau­giau nei prieš 300 me­tų ne­to­li Pol­ta­vos mies­te­lio, anuo­me­ti­nės Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­jo­je, su­si­rė­mė Mos­ko­vi­jos ca­ro Pe­tro ir Šve­di­jos ka­ra­liaus Ka­ro­lio XII va­do­vau­ja­mos ka­riuo­me­nės. Is­to­ri­kai tvir­ti­na, esą šve­dų ka­ra­lius į mū­šį ve­dė be­ne dvi­gu­bai ma­žes­nę ka­riuo­me­nę nei ru­sų ca­ras, o ar­ti­le­ri­jos pa­būk­lų skan­di­na­vai tu­rė­jo, re­gis, dvi­de­šimt kar­tų ma­žiau nei mas­ko­liai. 
Atviras laiškas „Viasat“
„Žo­džio lais­vė ir nuo­mo­nių įvai­ro­vė yra es­mi­nės Eu­ro­pos Są­jun­gos, taip pat ir Lie­tu­vos, ver­ty­bės, to­dėl dis­ku­si­jų eg­zis­ta­vi­mas ro­do vi­suo­me­nės bran­dą“, - ra­šo­ma bend­ro­vės „Via­sat‘ at­vi­ra­me laiš­ke Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­si­jai. Trum­pai pri­min­siu, kad ši ko­mi­si­ja lyg ir ban­do pri­til­dy­ti bol­še­vi­ki­nės pro­pa­gan­dos ru­po­rus Lie­tu­vo­je.
Pavasario nakties sapnas
Val­džia ne­tru­kus ruo­šia­si švęs­ti Lie­tu­vos įsto­ji­mo į Eu­ro­pos Są­jun­gą de­šimt­me­tį. Pa­na­šu, kad šį kar­tą pi­lie­čiams nie­kas ne­si­ruo­šia pa­siū­ly­ti nei pi­ges­nio alaus, nei skal­bi­mo mil­te­lių.
„Darbiečių“ darbinimas - pabaigos ženklas
Dik­tuo­jan­čio­ji ir rei­ka­lau­jan­čio­ji so­cial­de­mo­kra­tų par­tne­rė Dar­bo par­ti­ja skai­čiuo­ja pa­sku­ti­nius mė­ne­sius val­džio­je. 
Šaltojo karo šiluma
Ko­men­tuo­da­mi įvy­kius Ukrai­no­je ar ver­tin­da­mi Va­ka­rų reak­ci­ją į pa­sta­ro­jo me­to Ru­si­jos veiks­mus žur­na­lis­tai ir po­li­to­lo­gai vis daž­niau pri­si­me­na są­vo­ką „šal­ta­sis ka­ras“.
Ir vienas lauke – Putinas
Tei­sus bu­vo tas, ku­ris su­gal­vo­jo po­sa­kį „Ir vie­nas lau­ke – ka­rys“. Nuo Ru­si­jos nu­si­su­ko vi­sos vals­ty­bės, ku­rios li­gi šiol gal ir ne­bu­vo ti­kros jos są­jun­gi­nin­kės, bet ir ne­bu­vo jai prieš­iš­kos. O Vla­di­mi­rui Pu­ti­nui ir jo kom­pa­ni­jai tai - nė mo­tais.
Rusai eina?
So­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos lai­kais vie­na­me „vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo“ or­ga­ne te­ko skai­ty­ti pa­mo­ko­mą is­to­ri­ją apie iš pro­to iš­si­kraus­čiu­sį JAV ge­ne­ro­lą. 
Į Europą – pasikinkius prezidentą
Lie­tu­vos po­li­ti­kos vir­šū­nės vis dėl­to ga­lė­tų ne­be­juo­kin­ti žmo­nių ir su­si­tar­ti, kad ge­gu­žės 11 die­ną su­pla­nuo­ta įžan­ga į Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­mus, kaž­ko­dėl va­di­na­ma pre­zi­den­to rin­ki­mais, yra tuš­čias mo­kes­čių mo­kė­to­jų, o ir par­ti­nių, pi­ni­gų švais­ty­mas. Rea­ly­bė­je pre­zi­den­to pos­to sie­kia vie­nas (-a) kan­di­da­tė, ki­ti, ga­lin­tys su ja var­žy­tis, rea­liai to ne­no­ri, o kas no­rė­tų – ne­ga­li, tie­siog ne­pa­tem­pia. 
Ką jie mums padarė ir tebedaro
Kaip ne­ti­kė­tai į mus at­si­su­ko is­to­ri­jos vei­das. Iš Ukrai­nos, per Ukrai­ną. Mai­da­no ko­vo­to­jui Dmy­tro Bu­la­to­vui pa­sa­ko­jant, ką jam te­ko iš­kęs­ti, kaip nie­kad per pa­sta­ruo­sius de­šimt­me­čius pri­ar­tė­jo Lie­tu­vos par­ti­za­nų pa­tir­ti kan­ki­ni­mai po­ka­riu. 
Jie daugiau taip nedarys?
Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­si­ja (LRTK) nu­spren­dė pra­šy­ti teis­mo stab­dy­ti te­le­vi­zi­jos ka­na­lo „RTR Pla­ne­ta“ trans­lia­ci­jas. For­ma­liai - už tau­ti­nės ne­san­tai­kos kurs­ty­mą. Nors bu­vo ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad už at­vi­rą de­zin­for­ma­ci­ją ar­ba net gra­si­ni­mą bran­duo­li­niu ka­ru.
Tarp Putino ir Marxo
Li­be­ra­lus kai­ry­sis Vo­kie­ti­jos dien­raš­tis „Der Ta­gess­pie­gel“ penk­ta­die­nį pri­si­mi­nė ket­ve­rių me­tų se­nu­mo įvy­kius, kai bri­tų eu­ros­kep­ti­kų ly­de­ris Ni­ge­las Fa­ra­ge'as ne­si­rink­da­mas žo­džių ėmė ty­čio­tis iš Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) „pre­zi­den­to“ Her­ma­no Van Rom­puy. Eu­ro­pos Par­la­men­to ple­na­ri­nių po­sė­džių sa­lė­je jis šau­kė ge­ro­kai su­tri­ku­siam bel­gui: „No­rė­čiau jū­sų pa­klaus­ti, po­ne pre­zi­den­te, kas jus iš­rin­ko?“
Litwa Srodkowa. Kam to reikia?
Ru­si­jos ra­di­ka­las, bet kar­tu ir Dū­mos de­pu­ta­tas Vla­di­mi­ras Ži­ri­novs­kis Mask­vos var­du jau pa­siū­lė Len­ki­jai pa­si­da­ly­ti Ukrai­ną. Ran­kas anek­suo­to­jams at­ri­šo gru­pės Kry­mo, so­vie­tų ir jų tei­sių pe­rė­mė­jos Ru­si­jos va­lia įgi­ju­sio au­to­no­mi­jos sta­tu­są, ru­sa­kal­bių pra­šy­mai di­džia­jai tė­vy­nei gin­ti jų tei­ses.
„Tikrasis“ patriotizmas pagal draugo Antano pavyzdį
Pra­ėjus be­veik ket­vir­čiui am­žiaus nuo to lai­ko, kai mū­sų ša­lis at­kū­rė ne­prik­lau­so­my­bę, ma­no gal­va, pa­sie­kė­me keis­tą ir la­bai pa­vo­jin­gą rai­dos eta­pą. 
Dėmesio, ateina!
Bu­vau sep­ty­ne­rių, kai pra­si­dė­jo An­tra­sis pa­sau­li­nis ka­ras. Kad tai pa­sau­li­nis ir an­tra­sis, dar tur­būt ne­bu­vo nie­kur kal­ba­ma, bet man klau­sos at­min­ty­je iš­li­ko rūs­tūs ra­di­jo šau­ki­niai: „U­wa­ga, uwa­ga! Nad­cho­dzi!“ 
Želigovskiada Kryme
Ta­ria­mai ne­ži­no­mos – tur­būt mar­sie­čių – gink­luo­to­sios pa­jė­gos už­val­do ne­ma­žą kraš­tą, at­ski­ria jį nau­ja „sie­na“ nuo pa­sau­lio ir nuo Jung­ti­nių Tau­tų, sa­vi­val­džiau­ja ir te­ro­ri­zuo­ja gy­ven­to­jus, nu­ta­ria per­da­žy­ti po­li­ti­nį Eu­ro­pos že­mė­la­pį. 
Žemei reikia diskusijos
Įvy­kiai Ukrai­no­je tar­si dži­ną į Ala­di­no ži­bin­tą už­da­rė beį­si­žie­bian­čias dis­ku­si­jas apie re­fe­ren­du­mą dėl že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės par­da­vi­mo už­sie­nie­čiams. Tos dis­ku­si­jos ko­ne į dvi prieš­iš­kas sto­vyk­las – są­mo­nin­gus eu­ro­pie­čius ir Krem­liaus pa­ka­li­kus – pa­da­li­jo net vie­no­dai pa­trio­tiš­kai nu­si­tei­ku­sią vi­suo­me­nę. 
Imperinė Rusijos politika niekur nedingo
Jei­gu kas nors iki pra­ėju­sio sa­vait­ga­lio Lie­tu­vo­je ma­nė, kad Ru­si­jos va­do­vai šio­mis die­no­mis apie ka­rą ir tai­ką mąs­to taip pat, kaip ir jų ko­le­gos ki­tur Eu­ro­po­je, tai la­bai kly­do. 
Lietuvių kalbos išvarymas
Шянден аш кальбеау летувишкай, ar­ba Se­god­nia ja go­vo­ril po li­tovs­ki. Ke­li vi­sai nau­ji, šių die­nų vaiz­de­liai, nors at­ro­do lyg iš va­ka­rykš­tės so­vie­ti­jos. Veiks­mo vie­ta - sos­ti­nė.
Konservatorių sąrašai. Sovietmečio tęsinys
Kol Lie­tu­vos vir­šū­nė­se ieš­ko­ta ar­gu­men­tų, ko­dėl mū­sų ša­lis ne­ga­lė­jo ir ne­tu­rė­jo kar­tu su par­tne­rė­mis iš Eu­ro­pos Są­jun­gos ak­ty­viai da­ly­vau­ti spren­džiant Ukrai­nos kri­zę, kon­ser­va­to­riai, de­mons­truo­da­mi at­jau­tą su­ki­lu­siems kai­my­nams, par­en­gė jų prieš­ų juo­dą­jį są­ra­šą - są­va­dą as­me­nų, ku­rie yra at­sa­kin­gi už jė­gos pa­nau­do­ji­mą Eu­ro­mai­da­ne ir ku­riems mū­sų vals­ty­bė vi­daus įsta­ty­mais įsi­pa­rei­go­tų tai­ky­ti sank­ci­jas: nuo drau­di­mo at­vyk­ti iki fi­nan­si­nių ri­bo­ji­mų.
Ką slepia naujųjų gelbėtojų rūbas
Ar­tė­jant de­šim­ta­jam mū­sų na­rys­tės Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES) gim­ta­die­niui, kiek­vie­nas sa­vęs pa­klaus­ki­me, ar bent šia pro­ga sa­vo šir­dy­se gir­dė­si­me skam­bant „O­dę džiaugs­mui“, iš­reiš­kian­čią Eu­ro­pos gi­na­mus lais­vės, tai­kos ir so­li­da­ru­mo idea­lus. Ar dar re­gė­si­me tą bro­lys­tės vi­zi­ją, ku­rią di­dis Lud­wi­gas van Beet­ho­ve­nas ka­dai­se su­ge­bė­jo įpin­ti į ge­nia­lų mu­zi­ki­nį au­di­nį, nors tuo me­tu jau bu­vo vi­siš­kai kur­čias?
Lietuviškas Maidanas
Ze­no­nas Vai­gaus­kas nu­sip­lo­vė ran­kas. Iš­ba­ręs vi­sus, kas pa­si­tai­kė akip­lo­ty­je, Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas su­šla­vė la­pus su pi­lie­čių par­ašais į tal­pų sak­vo­ja­žą ir pūkš­da­mas nu­ga­be­no į Sei­mą. Te­si­ži­no.
Nebent šernai mus išgelbės!
„Te­nu­siaubs ma­ras abu jū­sų na­mus!” (A pla­gue on both your hou­ses) – ši be­ne po­pu­lia­riau­sia Wil­lia­mo Sha­kes­pea­re'o fra­zė iš tra­ge­di­jos „Ro­meo ir Džul­je­ta“ - iš­kart šo­vė į gal­vą, iš­gir­dus, jog kiau­lių ma­ras, iki šiol kė­lęs grės­mę tik kuk­liai Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ry­ti­nia­me pa­ša­lė­ly­je be­sig­laus­tan­čiai Lie­tu­vai, jau per­žen­gė ir di­džio­sios Len­ki­jos sie­nas.
Kas jūs, kunige Svarinskai?..
„Ry­žo­mės šiam pa­si­ma­ty­mui, kad pa­mė­gin­tu­me su­pras­ti jus - žmo­gų, apie ku­rį tiek kal­ba Va­šing­to­nas ir Va­ti­ka­nas“, - sa­ko bal­sas už kad­ro. Vė­liau: „Či­ka­go­je nu­spren­dė, o Lie­tu­vo­je at­si­ra­do vyk­dy­to­jų“, „Čia JIEMS jūs la­biau rei­ka­lin­gas, nu­si­pel­nėt per ši­tiek me­tų...“
Dingusi gulbė ir naujas identitetas
Daug me­tų Vil­niaus se­na­mies­čio vais­ti­nės lan­ge pui­ka­vo­si de­ko­ra­ty­vi­nė gul­bė, ji bu­vo sa­vo­tiš­kas se­na­mies­čio sim­bo­lis. Gul­bė bu­vo ma­to­ma vi­sai ne­to­li Auš­ros var­tų, kur gy­va­vo ki­ta il­gaam­žė tra­di­ci­ja – ei­nant pro var­tus nu­kel­ti ke­pu­rę iš pa­gar­bos Ma­ri­jai, ku­rios kop­ly­tė­lė yra virš var­tų. 
Šveicarai stabdo didįjį tautų kraustymąsi
Prieš ke­le­tą die­nų švei­ca­rai re­fe­ren­du­me nu­bal­sa­vo už im­ig­ra­ci­jos ri­bo­ji­mą. To­kį pa­siū­ly­mą iš­kė­lu­si ul­tra­de­ši­nių­jų Švei­ca­ri­jos liau­dies par­ti­ja ma­no, kad im­ig­ra­ci­ja griau­na na­cio­na­li­nius pa­ma­tus.
Doros matuoklis ir kam Lietuvoje reikalingi vyrai
Prieš 10 me­tų, ver­ti­nant Lie­tu­vos po­li­ti­kų (vie­no po­li­ti­ko) pa­klus­nu­mą įsta­ty­mams ir prie­sai­kai, bu­vo nu­sta­ty­tas at­skai­tos taš­kas – Kons­ti­tu­ci­jos dva­sia.
Padėkime savo valdžiai
Be­ne svar­biau­sias Lie­tu­vos pi­lie­čių ir gy­ven­to­jų po­li­ti­nės kul­tū­ros bruo­žas – kons­pi­ra­ty­vu­mas. Vos pa­skel­bus bet ku­rio ly­gio rin­ki­mų re­zul­ta­tus, po­nios ir po­nai pa­niū­ra ir ima vie­šai tei­sin­tis: „aš tai jau ti­krai už tuos (ar tą) ne­bal­sa­vau“. Taip į val­džios or­ga­nus ir struk­tū­ras pa­te­kęs žmo­gus iš kar­to pa­si­jun­ta pa­nie­kin­tas ir ap­leis­tas tų, var­dan ku­rių ėjo au­ko­tis.
Kodėl aš toks nepažangus?
Ar skai­tė­te, ger­bia­mie­ji, tiek triukš­mo su­kė­lu­sią va­di­na­mą­ją „Lu­na­cek at­as­kai­tą“, ku­rią Eu­ro­pos Par­la­men­tas pri­ėmė šį an­tra­die­nį? Aš – taip. Pers­kai­čiau ją nuo a iki z. Ir ne­sup­ra­tau, kam aps­kri­tai rei­ka­lin­gas šis lo­gi­kos ne­sub­jau­ro­tas do­ku­men­tas. O ta­da man top­te­lė­jo, kad ne­sup­ran­tu, nes esu ne­pa­žan­gus, o gal net ir at­si­li­kęs! Pa­si­da­rė ap­mau­du: ko­dėl aš toks at­si­li­kęs? Juk ta­me do­ku­men­te yra iš­dės­ty­tos gai­rės, ku­rių at­ei­ty­je tu­rė­tų lai­ky­tis vi­sa pa­žan­gi Eu­ro­pa.
Ar racionali dar viena mūsų fobija?
Ini­cia­ty­va su­reng­ti re­fe­ren­du­mą dėl že­mės par­da­vi­mo Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) vals­ty­bių pi­lie­čiams įkai­ti­no vie­šą­sias dis­ku­si­jas. Ne tuš­čiai – im­ame kur­są į ko­li­zi­ją su ES tei­se. Lie­tu­va ren­gia­si at­si­sa­ky­ti sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mų už­ti­krin­ti lais­vą ka­pi­ta­lo ju­dė­ji­mą, jau se­niai ga­lio­jan­tį uni­jo­je.
Apie istoriją ir visuomenę: schizofreniko dialogas
Aną­dien į ra­di­jo lai­dą skam­bi­no vy­ras iš Plun­gės. Skun­dė­si is­to­ri­kais „pro­fe­sio­na­lais“: esą aro­gan­tiš­ki, ne­at­sa­ką į „kvai­lus“ jo klau­si­mus... Kaip­mat su­ki­lo pro­fe­si­nis so­li­da­ru­mas: na štai, ir vėl „eks­per­tas“ ras ką pri­kiš­ti, pa­aiš­kin­ti, kaip pa­mo­ky­ti tuos ry­šį su gy­ve­ni­mu pra­ra­du­sius „a­ka­de­mi­kus“.
Skautas Vydūnas Trapinskas: tikro patriotizmo nepamatuosi
Nors skau­tų or­ga­ni­za­ci­jų Lie­tu­vo­je – be­veik tu­zi­nas, jų na­riai yra vie­no­dai pa­ti­ki­mi Lie­tu­vos vals­ty­bės pi­lie­čiai. 16 me­tų skau­tau­jan­tis Lie­tu­vos skau­tų są­jun­gos na­rys Vy­dū­nas Tra­pins­kas – vie­nas jų. Su se­niau­sios skau­tų or­ga­ni­za­ci­jos Lie­tu­vo­je na­riu kal­ba­mės apie skau­ty­bę, emig­ra­ci­ją ir pa­trio­tiz­mą.
A. Strumskis: Lietuvos proveržį lems 5 tūkst. žmonių
Lie­tu­vo­je yra maž­daug 5 tūkst. vers­lių žmo­nių, ku­riems se­ka­si ir, ti­kė­ti­na, at­ei­ty­je sek­sis dar ge­riau – jie ir lems ša­lies at­ei­tį. Ko­kį ke­lia pa­si­rinks nau­jo­ji verslininkų kar­ta: tie­siog [...]
Ina Pukelytė: „Aktorius ar atlikėjas?“
Vėl žvanga ginklai dėl Stambulo konvencijos
Šian­dien va­ka­ri­nia­me ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­trė Al­gi­man­ta Pa­be­dins­kie­nė at­sa­kė į Sei­mo gru­pės na­rių klau­si­mus dėl Stam­bu­lo kon­ven­ci­jos, skir­tos „ko­vai prieš smur­tą šei­mo­je“. 
Rūpestis dėl Rytų Lietuvos nevirsta darbais
Apie par­amą eko­no­miš­kai at­si­li­ku­siam Ry­tų Lie­tu­vos re­gio­nui gar­siai pra­kal­bę po­li­ti­kai to­liau dangs­to­si vien pa­ža­dais. Anot Vil­niaus ir Šal­či­nin­kų ra­jo­nų va­do­vų, Sei­mo patvirtintame ki­tų me­tų [...]
Kibernetinei gynybai Seimas pagalando ginklus
Nukritęs rublio kursas supurtė Rusiją
Šią sa­vai­tę rub­lio kur­sas ne­val­do­mai ri­to­si že­myn. „Ti­mes“ žur­na­lis­tai juo­ka­vo, kad rub­lio kur­sas krin­ta grei­čiau, nei ga­li­ma iš­tar­ti „Vla­di­mi­ras Vla­di­mi­ro­vi­čius“. Pir­ma­sis Ru­si­jos cen­tri­nio ban­ko va­do­vės pa­va­duo­to­jas Ser­ge­jus Šve­co­vas tei­gė, kad pa­dė­tis kri­tiš­ka. „Prieš me­tus to ne­bū­tu­me sap­na­vę net pa­čia­me bai­siau­sia­me sap­ne“, - sa­kė jis.
Žiemą kariauti niekas nenori
An­tras ban­dy­mas įves­ti pa­liau­bas Ry­tų Ukrai­no­je kol kas, at­ro­do, yra sėk­min­gas. Ukrai­nos ly­de­riai nu­si­tei­kę ga­na op­ti­mis­tiš­kai, lau­kia dar ke­lių su­pla­nuo­tų de­ry­bi­nin­kų su­si­ti­ki­mų ir ti­ki­si, kad [...]
Pretenzijų žaidimas Arktyje
Redakcijos paštas. Pakeliui į bažnyčią
Spa­lio pa­bai­go­je sek­ma­die­nį pa­ke­liui į baž­ny­čią pa­žįs­ta­mas par­api­jie­tis pa­si­di­džiuo­da­mas ta­rė: „Nu­si­pir­kau kny­gą „Rau­do­no­ji da­lia“... Pa­si­tiks­li­nau pa­va­di­ni­mą, ka­dan­gi ne­sup­ra­tau, apie ką kal­ba: ar žmo­gaus da­lią, ar žmo­gaus var­dą (at­min­ty­je tuoj pat iš­ki­lo Ba­lio Sruo­gos is­to­ri­nės dra­mos pa­va­di­ni­mas „A­pyauš­rio da­lia“). 
Redakcijos paštas. Nebijokite mąstyti laisvai, ieškokite savo erčių
Pers­kai­tęs Vė­jū­nos Sa­lo­mė­jos Šli­žie­nės  laiš­ką, ku­ria­me au­to­rė pik­ti­na­si li­tua­nis­tais, pra­šan­čiais,  stab­dy­ti pa­grin­di­nio ug­dy­mo lie­tu­vių kal­bos bendrosios prog­ra­mos pro­jek­tą, [...]
Redakcijos paštas. Kiek svarbi visuomenei verslo socialinė atsakomybė?