Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/rubrika.php on line 46 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146
Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 22 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 25 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 28 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 31 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 34 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 37 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 %%%%%%%%%%og:title%%%%%%%%%% %%%%%%%%%%viewPort%%%%%%%%%%

APKLAUSA

Kaip vertinate padėtį Lietuvojeper pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
Dienos klausimas

Komentuojami lzinios.lt

Pasaulio kryptis
Nukritęs rublio kursas supurtė Rusiją
Šią sa­vai­tę rub­lio kur­sas ne­val­do­mai ri­to­si že­myn. „Ti­mes“ žur­na­lis­tai juo­ka­vo, kad rub­lio kur­sas krin­ta grei­čiau, nei ga­li­ma iš­tar­ti „Vla­di­mi­ras Vla­di­mi­ro­vi­čius“. Pir­ma­sis Ru­si­jos cen­tri­nio ban­ko va­do­vės pa­va­duo­to­jas Ser­ge­jus Šve­co­vas tei­gė, kad pa­dė­tis kri­tiš­ka. „Prieš me­tus to ne­bū­tu­me sap­na­vę net pa­čia­me bai­siau­sia­me sap­ne“, - sa­kė jis.
Žiemą kariauti niekas nenori
An­tras ban­dy­mas įves­ti pa­liau­bas Ry­tų Ukrai­no­je kol kas, at­ro­do, yra sėk­min­gas. Ukrai­nos ly­de­riai nu­si­tei­kę ga­na op­ti­mis­tiš­kai, lau­kia dar ke­lių su­pla­nuo­tų de­ry­bi­nin­kų su­si­ti­ki­mų ir ti­ki­si, kad ne­tru­kus pa­vyks iš­spręs­ti konf­lik­tą.
Pretenzijų žaidimas Arktyje
Ko­pen­ha­ga pa­tei­kė pre­ten­zi­ją į Ark­ties te­ri­to­ri­jos da­lį iki pat Ru­si­jos jū­rų sie­nos. Mask­vą toks žings­nis gal­būt ir nu­ste­bi­no, ta­čiau da­nai abe­jo­ja, ar Krem­lius dėl to ims keis­ti sa­vo pla­nus ir rei­ka­lau­ti di­des­nio van­de­ny­no dug­no plo­to nei anks­čiau.
Stengiasi pažaboti simpatijas islamistams
Ra­di­ka­lus is­la­mas pa­trau­kia vis dau­giau Vo­kie­ti­jos jau­nuo­lių. Ša­lies ins­ti­tu­ci­jos ieš­ko įvai­rių bū­dų, kaip su­stab­dy­ti šią ten­den­ci­ją.
Pilietybę galima ir nusipirkti
Pa­sau­ly­je vis dau­giau ša­lių par­duo­da sa­vo pi­lie­ty­bę tur­tin­giems už­sie­nio in­ves­tuo­to­jams. Jos vi­lio­ja pa­sų "ko­lek­ci­nin­kus" ne tik pri­vi­le­gi­jo­mis, bet ir bal­to smė­lio pa­plū­di­miais bei ki­tais tur­tais. Pa­si­tai­ko net taip, kad vals­ty­bė sa­vo vi­daus prob­le­mas sie­kia iš­spręs­ti nu­pirk­da­ma ki­tos ša­lies pa­sus jos te­ri­to­ri­jo­je gy­ve­nan­tiems, bet pi­lie­ty­bės ne­tu­rin­tiems as­me­nims.
Ar "Pietų srautas" tikrai žlugęs?
Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) na­rės, per ku­rių te­ri­to­ri­jas tu­rė­jo bū­ti tie­sia­mas Ru­si­jos „Pie­tų srau­to“ du­jo­tie­kis, pra­dė­jo ieš­ko­ti bū­dų, kaip pa­ge­rin­ti sa­vo ener­ge­ti­nį sau­gu­mą. Šią sa­vai­tę sep­ty­nių ša­lių ener­ge­ti­kos mi­nis­trai Briu­se­ly­je su­si­ti­ko su ES ener­ge­ti­kos ko­mi­sa­ru Ma­ro­šu Šef­čo­vi­čiu­mi ir ap­ta­rė su­si­da­riu­sią pa­dė­tį.
Z. Brzezinskis: NATO neturėtų priimti Ukrainos
Ukrai­nos pri­ėmi­mas į NA­TO ne­at­neš­tų nie­ko ge­ro, ma­no len­kų kil­mės ame­ri­kie­čių po­li­to­lo­gas Zbig­nie­was Brze­zins­kis.
Suomija stiprina energetikos ryšius su Rusija
Eu­ro­pos Są­jun­ga griež­tai ra­gi­na sa­vo vals­ty­bes na­res nu­trauk­ti de­ry­bas su Ru­si­ja ener­ge­ti­kos sri­ty­je, ta­čiau Suo­mi­jos val­dan­tie­ji nu­spren­dė pa­sielg­ti prieš­in­gai.
A. Merkel valdo sėkmingiau nei Napoleonas
Dau­gu­ma vo­kie­čių no­ri, kad An­ge­la Mer­kel ir ket­vir­tą kar­tą bū­tų iš­rink­ta kanc­le­re bei val­dy­tų ša­lį ir po 2017 me­tų, kai baig­sis jos ka­den­ci­ja. Vo­kie­ti­jos va­do­vė pel­nė di­džiu­lį po­pu­lia­ru­mą, o jos val­dy­mas ly­gi­na­mas net su Na­po­leo­no.
Lenkai skaičiuoja emigracijos nuostolius
Per de­šimt na­rys­tės Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES) me­tų iš Len­ki­jos į ki­tas Bend­ri­jos ša­lis emig­ra­vo apie 1,2 mln. gy­ven­to­jų. At­vy­kė­liai pa­leng­vi­no kai ku­rias de­mog­ra­fi­nes prob­le­mas sens­tan­čio­se vals­ty­bė­se, pa­vyz­džiui, Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ar­ba Vo­kie­ti­jo­je, ta­čiau pa­čio­je Len­ki­jo­je ki­lo rim­ta de­mog­ra­fi­nė kri­zė.
Europos radikalai griauna dvipartines sistemas
Ne­sta­bi­li Eu­ro­pos eko­no­mi­ka pa­ma­žu, bet už­ti­krin­tai griau­na že­my­no vals­ty­bių par­ti­nes sis­te­mas. Po­li­ti­nė­je are­no­je iš­ky­la nau­ji žai­dė­jai, ke­lian­tys grės­mę tra­di­ci­nėms par­ti­joms. Al­jan­sai ir įvy­kiai, ku­rie dar prieš ke­lis me­tus at­ro­dė ne­įma­no­mi, da­bar at­vi­rai ap­ta­ri­nė­ja­mi ne vie­no­je Eu­ro­pos ša­ly­je.
Kur žengia jauniausia Europos valstybė
Ko­so­vas uži­ma tik kiek dau­giau nei 10 tūkst. kv. km, ta­čiau nuo pat ne­prik­lau­so­my­bės pa­skel­bi­mo 2008-ai­siais dėl jo ky­la aš­trūs de­ba­tai. Por­ta­le geo­po­li­ti­ka.lt pub­li­kuo­ta­me Bri­gi­tos Kups­tai­ty­tės straips­ny­je apž­vel­gia­ma, ko Ko­so­vui pa­vy­ko pa­siek­ti per pa­sta­ruo­sius še­še­rius me­tus.
V. Putinas: Rusijos laukia sunkūs laikai
Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas va­kar sa­vo me­ti­nia­me pra­ne­ši­me kal­ti­no Va­ka­rų vals­ty­bes pa­si­nau­do­jant Ukrai­nos kri­ze, kad pa­ža­bo­tų jo ša­lį. Va­do­vas pa­dė­ko­jo ša­lies pi­lie­čiams už šiais me­tais par­ody­tą iš­tver­mę ir įspė­jo apie at­ei­ty­je lau­kian­čius dar di­des­nius su­nku­mus.
Kariaujanti Ukraina turi keltis iš duobės
Svar­biau­si fi­nan­si­niai pos­tai nau­jo­jo­je Ukrai­nos vy­riau­sy­bė­je ati­te­ko už­sie­nie­čiams, tarp jų ir lie­tu­viui - nuo jų daug pri­klau­sys, ar sėk­min­gos bus re­for­mos, bū­ti­nos ša­liai iš­trauk­ti iš eko­no­mi­nės duo­bės. Už­da­vi­nys be­veik ne­įma­no­mas Ru­si­jos tan­kams to­liau rie­dant per sie­ną, ta­čiau dėl konf­lik­to kal­ti­nant NA­TO.
Irano politinis aktyvistas: vyksta karas tarp atvirų ir uždarų visuomenių
„Su­si­du­ria­me su ne­iš­ven­gia­mu ka­ru“, – tei­gė Ira­no po­li­ti­nis ak­ty­vis­tas Shah­ria­ras Ahy, pra­dė­da­mas sa­vo pa­si­sa­ky­mą apie tai, ko­dėl Va­ka­rams ne­si­se­ka lai­mė­ti žmo­nių šir­džių ir pro­tų Ru­si­jo­je ir Vi­du­rio Ry­tuo­se. 
Kur žengs Moldova - su V. Putinu ar į Europą?
Vi­suo­ti­niai rin­ki­mai Mol­do­vo­je ver­ti­na­mi pa­pras­tai: kas lai­mi - proeu­ro­pie­tiš­kos ar pro­ru­siš­kos jė­gos? Da­li­niai rin­ki­mų re­zul­ta­tai ro­do, kad aiš­kaus at­sa­ky­mo nė­ra. Pir­mau­ja už eu­ro­pie­tiš­ką kryp­tį pa­si­sa­kan­čios par­ti­jos, bet la­bai ma­žu skir­tu­mu.
Kremlius apsimeta, kad ekonominės krizės nėra
Nuo So­vie­tų Są­jun­gos lai­kų ru­sai pri­pra­tę, kad val­džia me­luo­ja. Ly­giai tas pats vyks­ta ir da­bar­ti­nė­je Ru­si­jo­je, ypač kai Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas ne­igia ža­lą, ku­rią jo ša­lis pa­ti­ria dėl ka­ri­nių veiks­mų Ukrai­no­je.
Radikalus pragmatikas
Jau ki­tą sa­vai­tę nau­ja­sis Eu­ro­pos Va­do­vų Ta­ry­bos (EVT), vie­ni­jan­čios 28 vals­ty­bių va­do­vus ir mi­nis­trus, pir­mi­nin­kas Do­nal­das Tus­kas ga­lės pra­dė­ti spręs­ti svar­bias Eu­ro­pos prob­le­mas: nuo eu­ro kri­zės iki Ukrai­nos konf­lik­to. Bu­vęs Len­ki­jos prem­je­ras pui­kiai tin­ka ei­ti šias par­ei­gas.
Suomija jaučiasi pažeidžiama
Ru­si­jos pa­šo­nė­je esan­ti tai­kin­ga Suo­mi­ja il­gą lai­ką sten­gė­si ne­su­pyk­dy­ti bran­duo­li­nį gink­lą tu­rin­čios kai­my­nės. Ta­čiau da­bar Ru­si­ja pa­ti grie­bė­si pro­vo­ka­ci­jų: ka­ri­niai lėk­tu­vai vis daž­niau ne­tei­sė­tai įskren­da į Suo­mi­jos oro erd­vę, o po­van­de­ni­niai lai­vai ir sraig­tas­par­niai vai­ko Suo­mi­jos moks­li­nių ty­ri­mų lai­vus tarp­tau­ti­niuo­se van­de­ny­se.
Turkija praranda draugus
Se­na tur­kiš­ka pa­tar­lė by­lo­ja, kad ge­riau­sias tur­ko drau­gas yra tik tur­kas. Re­ce­po Tayyi­po Er­do­ga­no va­do­vau­ja­ma "nau­jo­ji Tur­ki­ja", re­gis, vis la­biau pa­tvir­ti­na šį po­sa­kį.
Indija siekia tapti didžiausia ginklų eksportuotoja
Per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį In­di­ja įsi­gi­jo sraig­tas­par­nių už dau­giau nei mi­li­jar­dą do­le­rių. Mo­der­nio­mis trans­por­to prie­mo­nė­mis val­džia pa­kei­tė 200 pa­se­nu­sių uni­ver­sa­lios pa­skir­ties sraig­tas­par­nių. Ta­čiau rugp­jū­tį na­cio­na­lis­tų va­do­vau­ja­ma vy­riau­sy­bė at­si­sa­kė pirk­ti ka­ri­nę tech­ni­ką ir par­eiš­kė, kad ša­lis įran­gos pa­si­ga­mins pa­ti.
Ar tikslas pateisina priemones
Šią sa­vai­tę Iz­rae­lis at­nau­ji­no prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mą po­li­ti­ką - griau­ti te­ro­riz­mu kal­ti­na­mų pa­les­ti­nie­čių na­mus. Ar taip Iz­rae­lis ti­krai at­gra­si­na ra­di­ka­lius mu­sul­mo­nus nuo ga­li­mų iš­puo­lių, ar tik dar la­biau juos pa­kurs­to?
Čekija gręžiasi nuo Aksominės revoliucijos idealų
Prieš 25 me­tus Če­kos­lo­va­ki­jo­je įsi­siū­ba­vo tai­ki Ak­so­mi­nė re­vo­liu­ci­ja, pri­ver­tu­si at­sis­ta­ty­din­ti tuo­me­tį ko­mu­nis­tų pre­zi­den­tą. Šian­dien če­kai, nu­si­vy­lę vis šil­tė­jan­čiais da­bar­ti­nio ša­lies va­do­vo san­ty­kiais su Krem­liu­mi, vėl rei­ka­lau­ja per­mai­nų.
Rusijos čiuptuvai tįsta į Balkanus
Ru­si­ja jau se­niai tie­sia sa­vo čiup­tu­vus į Bal­ka­nus, bet nau­ja yra tai, kad ji vis įsak­miau ke­lia sa­vo he­ge­mo­ni­nius rei­ka­la­vi­mus to­li gra­žu ne vien po­so­vie­ti­nė­je erd­vė­je, ku­rią lai­ko sa­vo įta­kos sfe­ra.
Nepriklausomybininkų mažiau, nei atrodo
Nors be­veik 2 mln. žmo­nių bal­sa­vo už Ka­ta­lo­ni­jos ne­prik­lau­so­my­bę per sim­bo­li­nį re­fe­ren­du­mą, ana­li­ti­kai sa­ko, jog na­cio­na­lis­tams bus su­nku su­telk­ti dau­gu­mą sie­kiant at­sis­ky­ri­mo nuo Is­pa­ni­jos.
Galvas pjausto Europos piliečiai
Pra­ncū­zi­jos pro­ku­ro­rai pa­tvir­ti­no, kad vie­nas „Is­la­mo vals­ty­bės“ dži­ha­dis­tų, be kau­kių ma­to­mų šiur­pia­me vaiz­do įra­še apie JAV pa­gal­bos dar­buo­to­jo Pe­te­rio Kas­si­go ir 18 Si­ri­jos ka­rių eg­ze­ku­ci­jas, yra Pra­ncū­zi­jos pi­lie­tis. 
Lotynų Amerikoje mažėja katalikų
Pir­mą kar­tą Ro­mos ka­ta­li­kų baž­ny­čiai va­do­vau­ja žmo­gus, ki­lęs iš Lo­ty­nų Ame­ri­kos. At­ro­dy­tų, re­gio­ne ka­ta­li­kų ti­kė­ji­mas dėl to tu­rė­tų dar la­biau įsit­vir­tin­ti. Ta­čiau yra prieš­in­gai - Ka­ta­li­kų baž­ny­čios įta­ka re­gio­ne jau ku­rį lai­ką silp­nė­ja.
Brisbane susirinko pasaulio galingieji
Šį sa­vait­ga­lį Aus­tra­li­jos mies­te Bris­ba­ne vyks­ta Di­džio­jo dvi­de­šim­tu­ko (G20) vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo ren­gi­niai. Gar­bin­gus už­sie­nio sve­čius pa­si­ti­ko ali­nan­ti kai­tra ir tūks­tan­čiai po­li­ci­jos par­ei­gū­nų. Tei­gia­ma, kad tai - di­džiau­sia tai­kos me­to sau­gu­mo ope­ra­ci­ja per vi­są Aus­tra­li­jos is­to­ri­ją.
Rusijos karo laivai juda Australijos link
Aus­tra­li­jos par­ei­gū­nai ste­bi, kaip li­kus vos ke­lioms die­noms iki sa­vait­ga­lį Bris­ba­ne vyk­sian­čio Di­džio­jo dvi­de­šim­tu­ko (G20) vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo ke­tu­ri Ru­si­jos ka­ro lai­vai tarp­tau­ti­niais van­de­ni­mis ju­da šiau­ri­nių ša­lies kran­tų link.
Kinija stiprina savo statusą regione ir pasaulyje
Šio­mis die­no­mis Ki­ni­jos pre­zi­den­tas Xi Jin­pin­gas Pe­ki­ne pri­ima aukš­tus sve­čius, at­vy­ku­sius į APEC su­si­ti­ki­mą, aiš­kiai de­mons­truo­da­mas, kad vi­siš­kai kon­tro­liuo­ja sa­vo di­džiu­lę, bet sta­bi­lią ko­mu­nis­ti­nę vals­ty­bę, ku­rios eko­no­mi­ka iš­si­ver­žė į an­trą vie­tą pa­sau­ly­je.
Putino šaltasis karas Arktyje
Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas siun­čia ka­rius ir lėk­tu­vus į le­do su­kaus­ty­tus, bet naf­tos ir du­jų tur­tin­gus ty­rus, ku­riuos už­val­dy­ti sie­kia ir Ka­na­da, JAV, Nor­ve­gi­ja bei Da­ni­ja. Ark­ties van­de­ny­no re­gio­ne Ru­si­ja pla­nuo­ja iki 2017 me­tų su­kur­ti ka­ri­nio va­do­va­vi­mo struk­tū­rą.
Gruzijos musulmonai – tarp diskriminacijos ir ekstremizmo
Pa­sta­ro­jo vi­suo­ti­nio gy­ven­to­jų su­ra­šy­mo duo­me­ni­mis (2000 m.), be­veik kas de­šim­tas Gru­zi­jos gy­ven­to­jas bu­vo mu­sul­mo­nas. Di­džio­ji dau­gu­ma su­tik­tų gru­zi­nų ti­kriau­siai pa­sa­ky­tų, kad tai vi­sai ne prob­le­ma, mat ši ša­lis nuo se­no gar­sė­ja to­le­ran­ci­ja: Tbi­li­sio se­na­mies­ty­je me­če­tė, si­na­go­ga ir sta­čia­ti­kių baž­ny­čia be­veik re­mia­si vie­na į ki­tą sie­no­mis. Ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu mu­sul­mo­nams Gru­zi­jo­je gy­ven­ti da­ro­si vis su­nkiau.
Jeruzalėje - neramiausias laikotarpis
Jei bū­tų karš­čio že­mė­la­pis, ro­dan­tis ne­pas­to­vu­mą Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se, te­ri­to­ri­ja ap­link Iz­rae­lį pa­sta­ruo­ju me­tu bū­tų nuo­lat rau­do­na. Iz­rae­ly­je jau ku­rį lai­ką smar­kiai di­dė­ja įtam­pa dėl gin­či­ja­mos šven­tos vie­tos Je­ru­za­lė­je sta­tu­so.
Rengiasi naujam plataus masto puolimui
Šio­mis die­no­mis Ru­si­jos re­mia­mi se­pa­ra­tis­tai Ry­tų Ukrai­no­je vie­šai skel­bia ke­ti­ni­mus iš­plės­ti sa­vo kon­tro­liuo­ja­mas te­ri­to­ri­jas. Be Ru­si­jos pa­gal­bos jie to pa­da­ry­ti ne­ga­li. Ka­ri­niai eks­per­tai tei­gia, kad Ru­si­ja ren­gia­si už­baig­ti tai, ko jai ne­pa­vy­ko pa­da­ry­ti per pir­mą­jį įsi­ver­ži­mą. Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas tel­kia jė­gas nau­jai in­va­zi­jai, ku­rios tiks­las - tvir­tai kon­tro­liuo­ti treč­da­lį Ukrai­nos te­ri­to­ri­jos.
Visi traukia į Vokietiją
Vo­kie­ti­ja at­si­sa­ko mo­kė­ti so­cia­li­nes pa­šal­pas mig­ran­tams iš Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES), jei jie ne­dir­ba il­giau nei pu­sę me­tų.
Valstybingumo inscenizacija
Eu­ro­pos Są­jun­ga ir vy­riau­sy­bė Ki­je­ve pa­smer­kė pro­ru­siš­kų se­pa­ra­tis­tų su­reng­tus rin­ki­mus Ry­tų Ukrai­no­je kaip ne­tei­sė­tus, ta­čiau Mask­va juos pri­pa­žįs­ta. Se­pa­ra­tis­tai par­agi­no Ki­je­vą su­si­tai­ky­ti, kad Don­ba­sas jau ne­bė­ra Ukrai­nos te­ri­to­ri­ja. Jų fan­ta­zi­jas apie vals­ty­bin­gu­mą mai­ti­na tik Ru­si­jos gink­lai.
Galingiausios kariuomenės Vidurio Rytuose
Jung­ti­nių Vals­ti­jų nau­jie­nų por­ta­lo „Bu­si­ness In­si­der“ ana­li­ti­kai par­en­gė Vi­du­rio Ry­tų vals­ty­bių ka­ri­nio pa­jė­gu­mo rei­tin­gą. Jie iš­ana­li­za­vo ma­žiau­siai nu­spė­ja­mo pa­sau­ly­je re­gio­no ka­riuo­me­nių būk­lę, taip pat ten vei­kian­čias ne­vals­ty­bi­nes su­ka­rin­tas gru­puo­tes.
Rusijoje suklestėjo sovietinės represijos
Dėl da­ly­va­vi­mo pi­lie­ti­nė­je veik­lo­je, nuo­mo­nių raiš­kos tink­la­raš­čiuo­se, re­li­gi­nių ir po­li­ti­nių įsi­ti­ki­ni­mų, ku­rie ne­pa­tin­ka Krem­liui, Ru­si­jo­je yra įka­lin­ta šim­tai žmo­nių. Vi­suo­me­ni­nin­kai pa­žy­mi, kad tai by­lo­ja apie stai­gų po­li­ti­nio re­ži­mo su­griež­tė­ji­mą kai­my­nė­je ša­ly­je ir kryp­tį to­ta­li­ta­riz­mo link.
Ką ir kodėl ginkluoja Vokietija
Po JAV ir Ru­si­jos dau­giau­sia gink­lų eks­por­tuo­jan­ti pa­sau­lio vals­ty­bė yra Vo­kie­ti­ja. Re­mian­tis 2013 me­tų gink­lų eks­por­to at­as­kai­ta, Vo­kie­ti­ja nei NA­TO, nei Eu­ro­pos Są­jun­gai (ES) ne­prik­lau­san­čioms ša­lims par­da­vė gink­lų už 3,6 mlrd. eu­rų. Prieš tre­jus me­tus ši su­ma sie­kė tik 1,4 mlrd. eu­rų.
Miglota terorizmo reikšmė
Nors te­ro­riz­mo grės­mė pa­sau­ly­je au­ga, vi­suo­ti­nai ne­su­ta­ria­ma, kaip jį rei­kė­tų apib­rėž­ti. Tiks­liai ne­įvar­di­jus, su kuo ko­vo­ja­ma, su­nkiau nu­spręs­ti, ko­kios stra­te­gi­jos lai­ky­tis ir ko­kias ko­vos prie­mo­nes pa­si­rink­ti.
Jungtinėms Tautoms Ukraina vis mažiau rūpi
Pa­sta­ruo­ju me­tu Va­ka­rų pa­sau­lio ga­lin­gų­jų dė­me­sį vis la­biau kaus­to Vi­du­rio Ry­tų ir Af­ri­kos prob­le­mos, tai­gi ka­ras Ukrai­no­je pa­lie­ka­mas vie­nam Ki­je­vui. Krem­lius tuo tik džiau­gia­si, stip­ri­na sa­vo val­džią Kry­me ir to­liau re­mia se­pa­ra­tis­tus ša­lies pie­try­čiuo­se.
Bijo prarasti rusus
Vie­tos, ku­rias Eu­ro­po­je mė­go tur­tin­gi ru­sai, pri­pra­to prie gal ir abe­jo­ti­nų, bet di­de­lių pi­ni­gų, ku­riuos jie at­neš­da­vo. Ta­čiau po­li­ti­nė si­tua­ci­ja Ru­si­jo­je spar­čiai kei­čia­si, ir oli­gar­chai po tru­pu­tį kaž­kur dings­ta. Tie­sa, at­ro­do, kad jie bu­vo pri­ti­lę tik lai­ki­nai.
ES ir Šveicarijos santykiai toliau vėsta
Eu­ro­pos Są­jun­ga (ES) šią va­sa­rą at­si­sa­kė pa­ten­kin­ti Švei­ca­ri­jos pra­šy­mą iš nau­jo de­rė­tis dėl dvi­ša­lės su­tar­ties, nu­sta­tan­čios lais­vo ju­dė­ji­mo Kon­fe­de­ra­ci­jos ir Bend­ri­jos ša­lių gy­ven­to­jams są­ly­gas. To­kiam spren­di­mui įta­kos tu­rė­jo va­sa­rio mė­ne­sį re­fe­ren­du­me švei­ca­rų pri­im­tas im­ig­ra­ci­jos ap­ri­bo­ji­mas, ku­ris jau už­da­rė ša­lies sie­nas Kroa­ti­jos dar­bi­nin­kams.
Briuselis nuolaidžiauja Maskvai
Šian­dien Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ir Ukrai­nos par­la­men­tai ra­ti­fi­kuo­ja aso­cia­ci­jos su­tar­tį, ta­čiau ji įsi­ga­lios tik 2015 me­tų pa­bai­go­je. Spren­di­mas bu­vo pri­im­tas penk­ta­die­nį Briu­se­ly­je po ES pre­ky­bos ko­mi­sa­ro Ka­re­lo de Guch­to ir mi­nis­trų iš Ki­je­vo bei Mask­vos su­si­ti­ki­mo. Kaip tei­gia­ma, par­ei­gū­nų po­kal­bis bu­vo trum­pas, bet re­zul­ta­tas pa­sa­ko vis­ką: Briu­se­lis ir Ki­je­vas ati­dės aso­cia­ci­jos su­tar­ties da­lies dėl lais­vo­sios pre­ky­bos zo­nos įgy­ven­di­ni­mą.
Ar Europa turėtų nupirkti mistralius?
Tai bū­tų vi­sai lo­giš­kas žings­nis Eu­ro­pai sie­kiant stip­rin­ti sa­vo už­sie­nio ir gy­ny­bos po­li­ti­ką Ru­si­jos grės­mės aki­vaiz­do­je, nors var­giai ti­kė­ti­nas. Tuo me­tu Pra­ncū­zi­jo­je pre­zi­den­to spren­di­mas kol kas ne­per­duo­ti Ru­si­jai ka­ro lai­vų "Mis­tral" su­lau­kė di­džiu­lio prieš­iš­ku­mo.
Britės renkasi džihadą
Skel­bia­ma, kad maž­daug 12 tūkst. už­sie­nie­čių dži­ha­dis­tų iš 50 ša­lių yra iš­vy­kę kau­tis į Si­ri­ją. Eu­ro­pos vals­ty­bės su­ne­ri­mu­sios, nes di­de­lė da­lis tų ko­vo­to­jų yra eu­ro­pie­čiai. Tei­gia­ma, kad dau­giau­sia tarp jų bri­tų. Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja net va­di­na­ma dži­ha­dis­ti­nio smur­to eks­por­tuo­to­ja. Tur­būt la­biau­siai ste­bi­na tai, kad šio­je Eu­ro­pos ša­ly­je di­dė­ja mo­te­rų su­si­do­mė­ji­mas dži­ha­du.
Londonas siūlo Škotijai daugiau galių
Li­kus vos sa­vai­tei iki re­fe­ren­du­mo dėl Ško­ti­jos ne­prik­lau­so­my­bės sa­vo kam­pa­ni­ją su­ak­ty­vi­no ne tik jos ša­li­nin­kai, bet ir prieš­inin­kai. Abie­jų sto­vyk­lų bal­sai skam­ba vis gar­siau, tik klau­si­mas - kas juos iš­girs.
Škotų ambicijos įkvėpė Italijos šiaurę
Šiau­rės Ita­li­jo­je esan­čio­je Pie­tų Ti­ro­lio pro­vin­ci­jo­je dau­gu­ma gy­ven­to­jų kal­ba vo­kiš­kai ir lai­ko sa­ve aus­trais. Įkvėp­ti Ško­ti­jos ne­prik­lau­so­my­bės re­fe­ren­du­mo, vyk­sian­čio rug­sė­jo 18 die­ną, ir nu­si­vy­lę Ita­li­jos eko­no­mi­ne pa­dė­ti­mi jie vis gar­siau ima šne­kė­ti apie at­sis­ky­ri­mą.
Kraštutiniai dešinieji prie „valdžios vartų“
Sek­ma­die­nį niū­riai įver­tin­da­mas ša­lies cen­tro kai­rės vy­riau­sy­bę apė­mu­sią kri­zę, Pra­ncū­zi­jos mi­nis­tras pir­mi­nin­kas Ma­nue­lis Vall­sas par­eiš­kė, kad prie ša­lies „val­džios var­tų“ sto­vi kraš­tu­ti­nis de­ši­ny­sis Na­cio­na­li­nis fron­tas (NF).
Jeigu rusai užsuktų dujas Europai
Rem­da­mie­si kom­piu­te­riu su­kur­ta Eu­ro­pos vamz­dy­nų, sau­gyk­lų ir su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų inf­ras­truk­tū­ros si­mu­lia­ci­ja, vo­kie­čių moks­li­nin­kai sie­kė iš­siaiš­kin­ti, kas nu­tik­tų, jei Ru­si­ja su­stab­dy­tų gam­ti­nių du­jų tie­ki­mą Eu­ro­pos Są­jun­gai (ES) vie­nam, trims, še­šiems, ar de­vy­niems mė­ne­siams. Jų at­lik­ta stu­di­ja par­odė, kad ru­siš­kų gam­ti­nių du­jų tie­ki­mo nu­trau­ki­mas, trun­kan­tis il­giau nei 6 mė­ne­sius, žie­mos me­tu su­kel­tų di­de­lių prob­le­mų dau­ge­liui ES ša­lių. Tai ypač skaus­min­ga bū­tų Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­pos vals­ty­bėms, o taip pat ir pa­čiai Vo­kie­ti­jai.
Velse NATO ieškos atsako į naujus iššūkius
NA­TO pri­va­lo per­mąs­ty­ti sa­vo vaid­me­nį nau­ja­me pa­sau­ly­je ir san­ty­kius su Ru­si­ja bei ras­ti nau­jų prie­mo­nių, ku­rios pa­dė­tų rea­guo­ti į Mask­vos grės­mes ir ap­gin­ti sa­vo na­res Ry­tų Eu­ro­po­je. Šie klau­si­mai do­mi­nuos Vel­se per NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą, ku­rio pa­grin­di­nė te­ma - sta­bi­lu­mo kū­ri­mas ne­nus­pė­ja­ma­me pa­sau­ly­je.
Rusų integracijos sunkumai Estijoje
Po An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro so­vie­tų val­džia į Es­ti­ją pa­siun­tė daug dar­bi­nin­kų, ku­rie dau­giau­sia bu­vo ru­sai. Šian­dien da­lis ru­sų bend­ruo­me­nės Es­ti­jo­je yra ga­nė­ti­nai izo­liuo­ta, nes dau­ge­lis jų tu­ri tvir­tes­nius ry­šius su sa­vo is­to­ri­ne tė­vy­ne ne­gu su ša­li­mi, ku­rio­je jie gy­ve­na. Pra­ėjus dau­giau nei dvi­de­šim­čiai me­tų, kai bu­vo at­kur­ta Es­ti­jos ne­prik­lau­so­my­bė, ne­pa­sit­vir­ti­no nuo­mo­nė, kad lai­kas au­to­ma­tiš­kai iš­spręs ru­sų in­teg­ra­ci­jos klau­si­mą ir kad gi­mu­si jau­no­ji kar­ta sa­vai­me įsi­lies į ša­lies vi­suo­me­nę.
Minske nebus jokio proveržio
Šian­dien Bal­ta­ru­si­jos sos­ti­nė­je Ru­si­jos ir Ukrai­nos pre­zi­den­tai Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas bei Pe­tro Po­ro­šen­ka su­si­tin­ka akis į akį ir taip pat su­rengs kar­tu su Eu­ro­pos ly­de­riais de­ry­bas dėl pa­dė­ties Ukrai­no­je. Svar­bi tar­pi­nin­kė Ki­je­vo ir Mask­vos dia­lo­ge yra Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­la Mer­kel. Ji spau­džia ša­lis kal­bė­tis, nors jo­kio pro­ver­žio Mins­ke ne­si­ti­ki.
Švedijos įstatymuose nebeliks žodžio "rasė"
Šve­di­jos vy­riau­sy­bė svars­to pa­nau­do­ti nau­ją prie­mo­nę ko­vai su ra­siz­mu ša­ly­je. Pla­nuo­ja­ma pa­ša­lin­ti žo­dį „ra­sė" iš vi­sų vals­ty­bės įsta­ty­mų.
Turkijos "sultonas" žada naują erą
Tur­ki­jos pre­zi­den­to rin­ki­mus, vy­ku­sius sek­ma­die­nį, jau per pir­mą­jį tu­rą lai­mė­jo ša­lies mi­nis­tras pir­mi­nin­kas Re­ce­pas Tayyi­pas Er­do­ga­nas. Iš­rink­ta­sis pre­zi­den­tas ža­da nau­ją erą Tur­ki­jos gy­ve­ni­me, o kri­ti­kai pers­pė­ja apie au­to­ri­ta­ri­nio re­ži­mo grės­mę.
Už nepriklausomybę žada mečetę
Ka­ta­lo­ni­jos mu­sul­mo­nams ža­da­ma pa­sta­ty­ti me­če­tę Bar­se­lo­no­je, jei­gu šie per re­fe­ren­du­mą, ku­ris vyks šių me­tų lap­kri­čio 9 die­ną, rems ne­prik­lau­so­my­bę nuo Is­pa­ni­jos. Ka­ta­lo­ni­jo­je gy­ve­na maž­daug 465 tūkst. mu­sul­mo­nų, jie su­da­ro dau­giau kaip 6 proc. vi­sų re­gio­no gy­ven­to­jų.
Rusija uždraudė Sibiro nepriklausomybės žygį
Ru­si­ja ska­ti­na se­pa­ra­tiz­mą Ry­tų Ukrai­no­je ir vi­sur ki­tur, tik ne pas sa­ve, net jei tai pu­siau hu­mo­ras. Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas toks iš­si­gan­dęs, kad už se­pa­ra­tis­ti­nes idė­jas ki­ša žmo­nes į ka­lė­ji­mą.
Ar gali Ukrainos scenarijus pasikartoti Kazachstane
Kai Ry­tų Ukrai­no­je pra­dė­jo veik­ti pro­ru­siš­ki se­pa­ra­tis­tai, im­ta spė­lio­ti, ku­ri ki­ta iš bu­vu­sių so­vie­ti­nio blo­ko res­pub­li­kų ga­li su­lauk­ti ne­pa­gei­dau­ja­mo Krem­liaus dė­me­sio. Di­de­lę da­lį Ka­zachs­ta­no gy­ven­to­jų su­da­ro ru­sų tau­ty­bės žmo­nės, to­dėl tam ti­kruo­se sluoks­niuo­se bū­tent ši Cen­tri­nės Azi­jos vals­ty­bė mi­ni­ma kaip vie­na iš po­ten­cia­lių kan­di­da­čių.
Krymas: rojuje panašiau į pragarą
Šiais me­tais Kry­me vis­kas ki­taip. Nuo to lai­ko, kai ten stai­ga pa­si­ro­dė gink­luo­ti ža­lie­ji žmo­ge­liu­kai, su­ple­vė­sa­vo ki­tos vė­lia­vos, at­si­ra­do ki­ti pa­sai ir įsi­ga­lio­jo Va­ka­rų sank­ci­jos, svar­biau­sią Juo­do­sios jū­ros pu­sia­sa­lio pra­mo­nės ša­ką - tu­riz­mą - iš­ti­ko ka­tas­tro­fa.
Migrantai plūsta į Prancūziją
Nu­te­kin­ta­me Pra­ncū­zi­jos pa­sie­nio po­li­ci­jos pra­ne­ši­me įspė­ja­ma apie ne­ri­mą ke­lian­tį ne­le­ga­lių Eri­trė­jos mig­ran­tų antp­lū­dį iš kai­my­nės Ita­li­jos. Šis pra­ne­ši­mas ir pa­sta­rų­jų die­nų mig­ran­tų su­si­dū­ri­mai Ka­lė uos­te ro­do, jog Pra­ncū­zi­jo­je mig­ra­ci­jos kon­tro­lė silp­nė­ja.
Latvija permąsto savo saugumo strategiją
Ru­si­jos ag­re­si­ja prieš Ukrai­ną pa­kei­tė Lat­vi­jos su­pra­ti­mą apie di­džią­ją kai­my­nę. Au­gan­čią bai­mę jos at­žvil­giu dar su­stip­ri­no in­ten­sy­ves­nė Ru­si­jos ka­ri­nės avia­ci­jos veik­la Bal­ti­jos re­gio­no oro erd­vė­je. Pa­di­dė­jęs Ru­si­jos ka­ri­nis ak­ty­vu­mas bu­vo svar­bus veiks­nys, pa­ska­ti­nęs Lat­vi­jos vy­riau­sy­bę pri­ori­te­tą teik­ti ša­lies sau­gu­mui.
Libija: miestas prieš miestą, grupuotė prieš grupuotę
Prieš tre­jus me­tus su­ki­lė­lių gru­puo­tės iš Li­bi­jos Zin­ta­no ir Mis­ra­tos mies­tų – vie­ni iš ry­tų, ki­ti iš va­ka­rų – tuo pat me­tu puo­lė Moa­ma­ro Gad­ha­fi rū­mus Tri­po­ly­je. Da­bar šios dvi gru­puo­tės sto­jo vie­na prieš ki­tą ko­vo­je dėl sos­ti­nės oro uos­to ir įta­kos ša­ly­je.
Atsiskyrėliai stebi Škotiją ir Kataloniją
Ne tik ško­tai ir ka­ta­lo­nai ak­ty­viai svars­to ga­li­my­bę tap­ti ne­prik­lau­so­mi. Be jų, apie sa­va­ran­kiš­ką vals­ty­bę pa­sva­jo­ja dar ma­žiau­siai aš­tuo­nių Eu­ro­pos re­gio­nų gy­ven­to­jai.
Izraelis didina pajėgumus
Iz­rae­lio po­li­ti­kai no­ri už­baig­ti ką pra­dė­ję. Ne taip, kaip rei­ka­lau­ja tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė – nu­trauk­ti ug­nį, bet iš­rau­ti „Ha­mas” su vi­so­mis šak­ni­mis. Tam rei­kia dau­giau amu­ni­ci­jos, nei šiuo me­tu tu­ri iz­rae­lie­čiai, ta­čiau jie jau ži­no, kaip pa­si­pil­dy­ti at­sar­gas.
Europa dar gali apsigalvoti
Šian­dien įsi­ga­lio­ja griež­tes­nės sank­ci­jos, ku­rias šią sa­vai­tę Eu­ro­pos Są­jun­ga (ES) ir JAV įve­dė Ru­si­jai dėl jos ne­tei­sė­tų veiks­mų Ukrai­no­je. Va­ka­rai kal­ba apie kai­ną, ku­rią Krem­lius grei­tai su­mo­kės už įžū­lią sa­vi­va­lę, ta­čiau pir­mų­jų sank­ci­jų pa­sek­mių ne­iš­ven­gia ir pa­tys.
Tylieji katalonai kelia balsą
Ge­riau­sias bū­das nu­mal­šin­ti Ka­ta­lo­ni­jos ne­prik­lau­so­my­bės sie­kį - fe­de­ra­ci­nė vals­ty­bės sant­var­ka. Taip ma­no nau­ja­sis opo­zi­ci­nės So­cia­lis­tų par­ti­jos va­do­vas. O pa­čio­je Ka­ta­lo­ni­jo­je vie­nos Is­pa­ni­jos ša­li­nin­kai vis gar­siau ima būgš­tau­ti dėl re­gio­no ne­prik­lau­so­my­bės pa­da­ri­nių.
Kautynės Gazoje dar tik prasideda
Šian­dien pra­si­dė­jo 23-ia Iz­rae­lio ka­ri­nės ope­ra­ci­jos prieš Ga­zos Ruo­žą kon­tro­liuo­jan­čios is­la­mis­tų gru­puo­tės "Ha­mas" ko­vo­to­jus die­na. Vi­siems, ku­rie ti­kė­jo­si, kad pir­ma­die­nį pa­skelb­tos pa­liau­bos baig­sis il­ga­lai­kiu ug­nies nu­trau­ki­mu, teks nu­si­vil­ti – Iz­rae­lis pra­ne­šė grei­tai ti­krai ne­stab­dy­siąs ope­ra­ci­jos.
Nesustabdoma Rusijos propagandos mašina
Apie Ru­si­jos pro­pa­gan­di­nį ka­rą prieš Ukrai­ną pri­ra­šy­ta jau ne­ma­žai. Šia­me ideo­lo­gi­nia­me fron­te nau­do­ja­mos įvai­rios prie­mo­nės – pra­de­dant tiks­li­niu ste­reo­ti­pi­nių są­vo­kų kar­to­ji­mu per vi­sus Mask­vai pa­val­džius in­for­ma­ci­jos ka­na­lus ir bai­giant fak­tų bei duo­me­nų klas­to­ji­mu. Ru­si­jos pro­pa­gan­di­nis apa­ra­tas ne­ma­ži­na sa­vo ap­su­kų, tad prie šios te­mos ten­ka vis grįž­ti. Straips­ny­je bus ban­do­ma pa­žvelg­ti į šio konf­ron­ta­ci­jos as­pek­to di­na­mi­ką.
Olandijai belieka gedėti
Va­kar Olan­di­jo­je pa­skelb­ta ge­du­lo die­na. Pra­ėjus še­šioms die­noms po 298 gy­vy­bes nu­si­ne­šu­sios Ma­lai­zi­jos lėk­tu­vo ka­tas­tro­fos Do­nec­ke, na­mo su­grį­žo pir­mie­ji au­kų kū­nai. Ta­čiau taš­kas šio­je is­to­ri­jo­je bus pa­dė­tas dar ne­greit.
Rusijos šešėlis gožia saulę Gruzijos padangėje
Ne­se­niai Gru­zi­ja pa­si­ra­šė aso­cia­ci­jos su­tar­tį su Eu­ro­pos Są­jun­ga (ES) ir taip pat no­ri tap­ti NA­TO na­re. Ta­čiau virš Kau­ka­zo tįs­ta tam­sus Ru­si­jos še­šė­lis, tad šios ma­žy­tės ša­lies, sėk­min­gai be­sis­to­jan­čios ant ko­jų, at­ei­tis ga­li su­by­rė­ti Mask­vai trep­te­lė­jus ko­ja.
Iranas lėtina urano centrifugų apsukas
Tarp­tau­ti­nė at­omi­nės ener­gi­jos agen­tū­ra (TA­TE­NA) pra­ne­šė, kad Ira­nas bran­duo­li­niu ku­ru pa­ver­tė ket­vir­ta­da­lį sa­vo tu­ri­mo iki 20 proc. pri­sod­rin­to ura­no, tin­ka­mo nau­do­ti ga­mi­nant at­omi­nę bom­bą. Tai bu­vo vie­na pa­grin­di­nių są­ly­gų tarp­tau­ti­nė­se de­ry­bo­se dėl Ira­no bran­duo­li­nės prog­ra­mos.
Katastrofos vietoje šeimininkauja separatistai
Ame­ri­kie­čiai tei­gia, kad Ma­lai­zi­jos lai­ne­ris bu­vo nu­muš­tas iš Ru­si­jos gau­to­mis ra­ke­to­mis, ta­čiau kol kas tai ma­žai ką kei­čia. Se­pa­ra­tis­tai ka­tas­tro­fos vie­to­je sle­pia įro­dy­mus nuo tarp­tau­ti­nių ty­rė­jų, per sie­ną iš Ru­si­jos jiems ke­liau­ja gink­luo­tė, o Eu­ro­pa van­giai ieš­ko ko­kio nors at­kir­čio Ru­si­jai.
Visi įrodymai - separatistų rankose
Pa­sau­lio ly­de­riai rei­ka­lau­ja tarp­tau­ti­nio ty­ri­mo, kas pa­šo­vė virš ka­riau­jan­čios Ry­tų Ukrai­nos Ma­lai­zi­jos oro li­ni­jų ke­lei­vi­nį lai­ne­rį su 298 žmo­nė­mis. Mask­va ir Ki­je­vas svai­do­si kal­ti­ni­mais, o ka­tas­tro­fos vie­to­je šei­mi­nin­kau­ja se­pa­ra­tis­tai, ku­rie prieš tai gy­rė­si nu­mu­šę lėk­tu­vą. Kai ku­rie įro­dy­mai jau ga­li bū­ti iš­vež­ti į Mask­vą.
Italams atsirūgo draugystė su Maskva
Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ly­de­riams per vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą, ku­ris bai­gė­si ket­vir­ta­die­nį par­yčiais, ne­pa­vy­ko su­si­tar­ti dėl dvie­jų svar­biau­sių pos­tų Bend­ri­jo­je. Dau­giau­sia dis­ku­si­jų su­kė­lė klau­si­mas, kam šiuo itin ne­ra­miu me­tu tu­rė­tų bū­ti pa­ti­kė­ta va­do­vau­ti ES už­sie­nio po­li­ti­kai.
Kuo Kremlius gąsdina Kijevą, Tbilisį ir Kišiniovą
Ru­si­jos val­džia nie­ka­da ne­slė­pė, ką ma­no apie kai­my­nų pla­nus už­megz­ti glau­des­nius ry­šius su Eu­ro­pos Są­jun­ga (ES). Tai­gi ma­žai kas nu­ste­bo, kai Ru­si­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tro pa­va­duo­to­jas Gri­go­ri­jus Ka­ra­si­nas par­eiš­kė, kad Ukrai­nos lau­kia „sun­kios pa­sėk­mės" šiai pa­si­ra­šius is­to­ri­nį su­si­ta­ri­mą dėl glau­des­nių eko­no­mi­nų ry­šių su Briu­se­liu bir­že­lio 27 die­ną. Gru­zi­ja ir Mol­do­va tą pa­čią die­ną taip pat pa­si­ra­šė pa­na­šias su­tar­tis.
Į JAV plūsta mažieji imigrantai
Tarp įvai­rių Jung­ti­nes Vals­ti­jas ka­muo­jan­čių so­cia­li­nių prob­le­mų be­ne daž­niau­siai var­di­ja­ma ne­le­ga­li mig­ra­ci­ja iš Cen­tri­nės ir Pie­tų Ame­ri­kos. Ta­čiau pa­sta­rai­siais mė­ne­siais si­tua­ci­ja ypač pa­aš­trė­jo, kai į ša­lį ėmė ma­siš­kai plūs­ti be tė­vų ke­liau­jan­tys ma­ža­me­čiai.
Persilaužimas Rytų Ukrainoje
Ukrai­nos pre­zi­den­tas Pe­tro Po­ro­šen­ka vy­riau­sy­bi­nių pa­jė­gų per­ga­lę Slov­jans­ke pa­va­di­no ko­vos su pro­ru­siš­kais se­pa­ra­tis­tais lū­žio taš­ku, ta­čiau įspė­jo, kad dar anks­ti švęs­ti. Maiš­ti­nin­kus, pa­si­trau­ku­sius į Do­nec­ko ir Lu­hans­ko mies­tus, ka­riuo­me­nė ža­da lai­ky­ti ap­sup­tus, kol šie pa­si­duos.
Į Gazą grįžta karas
Va­kar nuo pat ry­to Iz­rae­lis, siek­da­mas nu­trauk­ti "Ha­mas" vyk­do­mą ra­ke­ti­nį ap­šau­dy­mą, ren­gė oro smū­gius Ga­zo­je ir nu­ko­vė, kaip pa­skel­bė šios is­la­mis­tų gru­puo­tės ka­ri­nis spar­nas, 7 jos na­rius. Tai juo­džiau­sia die­na "Ha­mas" nuo pat 2012 me­tais pa­siek­tų pa­liau­bų, nors po jų gru­puo­tė ne­si­lio­vė ko­vo­ju­si su Iz­rae­lio vals­ty­be ir nuo­lat lei­do per sie­ną ra­ke­tas į Iz­rae­lio mies­tus bei gy­ven­vie­tes.
Azerbaidžanas negaili pinigų geram įvaizdžiui
Azer­bai­dža­nas ren­ka­si drau­gau­ti su Va­ka­rais, o ne su Vla­di­mi­ru Pu­ti­nu, ir dėl to tik lai­mi. O tiems, ku­rie žio­ja­si kri­ti­kuo­ti šią ša­lį dėl de­mo­kra­ti­jos sto­kos, ran­da ki­tų prie­mo­nių - vis­ką le­mia di­de­li pi­ni­gai.
Kodėl mes nenorime būti "Rytais"?
Lie­tu­va, Lat­vi­ja ir Es­ti­ja ne­pa­ten­kin­tos, kad Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos kai­rio­sios pa­krai­pos lai­kraš­tis "The Guar­dian" įtrau­kė Bal­ti­jos vals­ty­bes drau­ge su ki­to­mis 12 ša­lių į rub­ri­ką "Nau­jie­ji Ry­tai". Skil­ties tiks­las bu­vo pri­sta­ty­ti po­so­vie­ti­nį pa­sau­lį pen­kio­li­ko­je vals­ty­bių, "pa­ki­lu­sių iš SSRS pe­le­nų". Ne­tru­kus į re­dak­ci­ją pa­si­py­lė skun­dai. Gar­siau­siai pro­tes­ta­vo Bal­ti­jos vals­ty­bės - Lie­tu­va, Lat­vi­ja ir Es­ti­ja. Jos ne­no­ri bū­ti pri­ski­ria­mos prie "Nau­jų­jų Ry­tų".
Viena priima abejotiną svečią
Kai Aus­tri­ja su­lai­kė, o pa­skui pa­lei­do Lie­tu­vos ieš­ko­mą Ru­si­jos KGB ka­ri­nin­ką Mi­chai­lą Go­lo­va­to­vą, įta­ria­mą Sau­sio 13-osios by­lo­je, lie­tu­viai aps­vai­dė šią ša­lį to­kiais epi­te­tais kaip "small shit­ty coun­try". O da­bar ir pa­tiems aus­trams par­ūpo, ar jų ša­lis ne­už­si­trauks bū­tent to­kio api­bū­di­ni­mo. Mat šian­dien į Aus­tri­ją at­vyks­ta Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas. Ką reiš­kia to­kio abe­jo­ti­no sve­čio, ką tik užg­ro­bu­sio sve­ti­mos vals­ty­bės te­ri­to­ri­ją, pri­ėmi­mas ir į ko­kią pa­dė­tį tai pa­sta­to Aus­tri­ja? Šį klau­si­mą ap­ta­rė Aus­tri­jos ži­niask­lai­da.
Ukrainiečiai bėga ir į Latviją
Pa­sta­ro­sio­mis sa­vai­tė­mis Ry­tų Ukrai­no­je ne­tils­tant šū­viams tūks­tan­čiai re­gio­no gy­ven­to­jų bu­vo pri­vers­ti pa­lik­ti sa­vo na­mus. Dėl vy­rau­jan­čio chao­so nė­ra aiš­kus tiks­lus šios pa­bė­gė­lių kri­zės mas­tas. Sau­ges­nės gy­ve­na­mo­sios vie­tos ieš­kan­tys ukrai­nie­čiai prie­globs­čio pa­sip­ra­šė ir kai­my­nė­je Lat­vi­jo­je.
Tarp Maskvos ir Ukrainos - žodžių, tankų ir dujų karas
Va­kar bai­gė­si ter­mi­nas, iki ku­rio Ukrai­na tu­rė­jo su­mo­kė­ti mil­ži­niš­kas sa­vo sko­las už ru­siš­kas du­jas, to­dėl "Gazp­rom" pa­skel­bė, kad nuo šiol Ukrai­na tu­ri mo­kė­ti už du­jas į prie­kį, an­traip tie­ki­mas bus nu­trauk­tas. Tai ga­li at­si­liep­ti ir Eu­ro­pai - jei ne da­bar, tai žie­mą.
Rusakalbiai be pilietybės – kaip tiksinti bomba
Jie kal­ba ru­siš­kai, žiū­ri Ru­si­jos te­le­vi­zi­ją, pri­ta­ria Vla­di­mi­ro Pu­ti­no veiks­mams ir Kry­mo anek­si­jai. Tai - Lat­vi­jos ru­sa­kal­biai, su­da­ran­tys 40 proc. gy­ven­to­jų. Ta­čiau kai ku­rie jau par­aga­vo Eu­ro­pos ir į Ru­si­ją ne­no­ri.
Vidurio Rytai: 3 tautos, 1 konfliktas
Dži­ha­dis­tai Ira­ke kau­na­si dėl val­džios su sau­gu­mo pa­jė­go­mis, ku­rioms pa­de­da kur­dai ir šii­tų ko­vo­to­jai. Si­ri­jos pi­lie­ti­nis ka­ras, pa­na­šu, grei­tai ne­si­baigs. Šio­se vals­ty­bė­se kun­ku­liuo­jan­čio­mis ko­vi­nė­mis nuo­tai­ko­mis leng­vai už­si­krė­tė Li­ba­no eks­tre­mis­tai ir vie­ti­niai konf­lik­tai tri­jo­se ša­ly­se pa­ma­žu virs­ta vie­nu di­de­liu sek­tų ka­ru.
Rusijos išvargintos šalys iriasi į priekį
Nei Mol­do­vos, nei Gru­zi­jos ne­iš­gąs­di­no Ru­si­jos ke­lia­ma su­maiš­tis Ukrai­no­je. Ne­di­de­lės Pie­try­čių Eu­ro­pos vals­ty­bės ke­ti­na pa­si­ra­šy­ti aso­cia­ci­jos su­tar­ties su Eu­ro­pos Są­jun­ga pre­ky­bos ir po­li­ti­nę da­lis. Įta­kos re­gio­ne ne­no­rin­ti pra­ras­ti Ru­si­ja at­sar­giai gra­si­na ma­žo­sioms kai­my­nėms, ta­čiau šios ne­be­no­ri tū­no­ti po Krem­liaus pa­du.
Europa nesutaria dėl svarbiausio posto Briuselyje
Nau­jo Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) pir­mi­nin­ko sky­ri­mas su­skal­dė Eu­ro­pos ly­de­rius ir net ga­li pa­ska­tin­ti Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę pa­si­trauk­ti iš Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES).
Tvirtas dėl Krymo ir Europos
Prie­sai­ką da­vęs nau­ja­sis Ukrai­nos pre­zi­den­tas Pe­tro Po­ro­šen­ka tvir­tai pa­si­ry­žęs siek­ti tai­kos ir ves­ti ša­lį į Eu­ro­pą. Pro­ru­siš­ki se­pa­ra­tis­tai Ukrai­nos ry­tuo­se ne­pai­so pre­zi­den­to pa­siū­ly­mų ir nu­trauk­ti ko­vos ne­ke­ti­na.
Krymas be Ukrainos neišgyventų
Pra­ėjus dau­giau nei dviems mė­ne­siams nuo anek­si­jos Mask­vai dar ne­pa­vyks­ta už­ti­krin­ti pa­grin­di­nių 2 mln. kry­mie­čių po­rei­kių: vi­sų pir­ma van­dens ir ener­ge­ti­nių, ku­riuos anks­čiau be­veik vi­siš­kai pa­ten­kin­da­vo že­my­ni­nės Ukrai­nos inf­ras­truk­tū­ra.
Modernizuoti Rusijos armiją V. Putinui padeda Prancūzija
Po to, kai Va­ka­rai iš­reiš­kė pa­si­bai­sė­ji­mą Kry­mo anek­si­ja ir pra­re­gė­jo, ko­kie yra ti­krie­ji Vla­di­mi­ro Pu­ti­no tiks­lai, Pra­ncū­zi­ja ir to­liau lai­ko­si sa­vo ke­ti­ni­mų par­duo­ti Ru­si­jai mo­der­nius lėk­tuv­ne­šius "Mis­tral". Ne­ga­na to, Pra­ncū­zi­jos va­do­vas pa­sik­vie­tė V. Pu­ti­ną į Par­yžių, ten su Ru­si­jos pre­zi­den­tu su­si­ti­ko ir kai ku­rie ki­ti Eu­ro­pos ly­de­riai. Vi­sų vei­dai bu­vo rūš­ka­ni, o va­ka­rie­nė Eli­zie­jaus rū­muo­se, rei­kia ti­kė­tis, stri­go gerk­lė­je.
B. Obama lankosi Lenkijoje
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma an­tra­die­nį at­vy­ko į Len­ki­ją. Čia jis pra­dė­jo ke­lio­nę po Eu­ro­pą, ku­rios me­tu su­ne­ri­mu­sioms NA­TO na­rėms Ry­tų Eu­ro­po­je steng­sis pa­brėž­ti Va­šing­to­no sau­gu­mo ga­ran­ti­jas.
Karo draskoma Sirija renka prezidentą
Bas­ha­ras al As­sa­das tar­si fe­nik­sas pa­ki­lo iš pe­le­nų ir dar sep­ty­ne­rius me­tus ža­da val­dy­ti Si­ri­ją. Ta­čiau, nors ir at­ga­vęs pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vi­mi, opo­zi­ci­jos jis ne­įvei­kė ir ka­ro dar ne­lai­mė­jo.
Įkurta Eurazijos Ekonominė Sąjunga
Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas ket­vir­ta­die­nį at­vy­ko į Ka­zachs­ta­no sos­ti­nę As­ta­ną. Čia kar­tu su šios ša­lies ir Bal­ta­ru­si­jos va­do­vais jis pa­si­ra­šė su­tar­tį, ku­ria re­mian­tis ki­tais me­tais pra­dės veik­ti Eu­ra­zi­jos Eko­no­mi­nė Są­jun­ga.
Euroskeptikai žengia į Europos Parlamentą
Va­kar pa­aiš­kė­jo pir­mie­ji sek­ma­die­nį pa­si­bai­gu­sių Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­mų re­zul­ta­tai. Par­la­men­te, kaip ir prog­no­zuo­ta, sa­vo po­zi­ci­jas už­si­ti­kri­no eu­ros­kep­ti­kų par­ti­jos. Di­džio­sios Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) na­rių par­ti­jų frak­ci­jos – kon­ser­va­to­rių, so­cial­de­mo­kra­tų ir li­be­ra­lų - pra­ra­do da­lį tu­rė­tų pos­tų. Ta­čiau nuo­sai­kūs po­li­ti­kai ir po­li­to­lo­gai ne­ma­no, kad gar­siai džiū­gau­jan­tys eu­ros­kep­ti­kai at­neš rim­tų per­mai­nų į EP.
Petro Porošenka - rinkimų favoritas
Vis­ko ga­li nu­tik­ti sek­ma­die­nį, kai Ukrai­no­je vyks pre­zi­den­to rin­ki­mai, gal­būt svar­biau­si per vi­są Ukrai­nos ne­prik­lau­so­my­bės is­to­ri­ją po at­sis­ky­ri­mo nuo SSRS. Jei jie ne­bus su­žlug­dy­ti, svar­bu, kad jų re­zul­ta­tus pri­pa­žin­tų vi­sos ša­lys - ir se­pa­ra­tis­ti­niai ry­ti­niai re­gio­nai, ir Mask­va, nuo­lat va­di­nan­ti lai­ki­ną ad­mi­nis­tra­ci­ją "ne­tei­sė­tu re­ži­mu Ki­je­ve".
Kinija neskuba įsileisti rusiškų dujų
Ki­ni­jos pre­zi­den­tas Xi Jin­pin­gas an­tra­die­nį su­si­ti­ko su vi­zi­to dviem die­noms į Šan­cha­jų at­vy­ku­siu Ru­si­jos va­do­vu Vla­di­mi­ru Pu­ti­nu. Abi Va­ka­rų kri­ti­kuo­ja­mos ir į te­ri­to­ri­nius gin­čus įsi­vė­lu­sios ša­lys sie­kia stip­rin­ti tar­pu­sa­vio ry­šius ir ta­ria­si dėl ru­siš­kų „Gazp­rom“ du­jų tie­ki­mo į Ki­ni­ją.
Svarbiausios savaitės
Jau po še­šių sa­vai­čių Mol­do­va tu­rė­tų pa­si­ra­šy­ti aso­cia­ci­jos su­tar­tį su Eu­ro­pos Są­jun­ga (ES). Dėl šios prie­žas­ties ša­lis jau­čia di­dė­jan­tį spau­di­mą, pa­si­reiš­kian­tį Ru­si­jos at­sto­vų par­eiš­ki­mais ir Pa­dnies­trės ne­no­ru tęs­ti dia­lo­gą bei nuo­lat ren­gia­mo­mis pro­vo­ka­ci­jo­mis.
Sunerimusi Latvija stebi Rusijos veiksmus
Di­džiu­lė Lat­vi­jos ru­sa­kal­bių bend­ruo­me­nė ga­li tap­ti pa­trauk­liu tai­ki­niu Vla­di­mi­rui Pu­ti­nui at­ku­riant Ru­si­jos im­pe­ri­ją. Nors nie­kas ne­ti­ki, kad Ru­si­ja da­bar ga­lė­tų už­pul­ti Lat­vi­ją, Krem­liaus žval­gy­ba slap­ta zon­duo­ja vi­suo­me­nės nuo­tai­kas ir pa­si­tel­kia pro­fe­sio­na­lius pro­vo­ka­to­rius pa­dė­čiai des­ta­bi­li­zuo­ti.
Nauji V.Orbano užmojai
Po triuš­ki­na­mos per­ga­lės ba­lan­dį vy­ku­siuo­se par­la­men­to rin­ki­muo­se Veng­ri­jos prem­je­ras Vik­to­ras Or­ba­nas sa­vait­ga­lį bu­vo ofi­cia­liai pri­saik­din­tas dar vie­nai ka­den­ci­jai. Da­vęs prie­sai­ką po­li­ti­kas pra­ne­šė apie nau­jus sa­vo už­mo­jus, ku­rie ne juo­kais su­pyk­dė Veng­ri­jos kai­my­nes.
Rusija agresyviai veržiasi į Arktį
Ark­tis ga­li bū­ti dar vie­nas re­gio­nas, ku­ria­me ne­tru­kus aš­triai su­si­kirs Ru­si­jos ir Va­ka­rų vals­ty­bių in­te­re­sai. Pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas nu­ro­dė Ru­si­jos par­ei­gū­nams ko­vo­ti dėl kiek­vie­nos pė­dos Ark­ty­je ir ap­gin­ti tei­sė­tus Ru­si­jos in­te­re­sus. Jis sie­kia pa­vers­ti Ark­tį Ru­si­jos eko­no­mi­nės ir ka­ri­nės ga­lios plac­dar­mu.
Norvegijos naftos prakeiksmas
Nor­ve­gi­jos naf­tos bu­mas slūgs­ta kur kas grei­čiau nei prog­no­zuo­ta. Eks­per­tų ma­ny­mu, ši ten­den­ci­ja ap­nuo­gi­no pa­grin­di­nę ša­lies eko­no­mi­kos prob­le­mą: ryš­kią pri­klau­so­my­bę nuo vie­no ūkio sek­to­riaus. Tai ga­li kel­ti rim­tą grės­mę il­ga­lai­kiam dos­niau­sio pa­sau­ly­je ge­ro­vės vals­ty­bės mo­de­lio sta­bi­lu­mui.
Sušvelnėjęs V.Putino tonas įtikino vienetus
Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas par­agi­no su­ki­lė­lius Ukrai­no­je ati­dė­ti sek­ma­die­nį nu­ma­ty­tus se­pa­ra­tis­ti­nius re­fe­ren­du­mus Do­nec­ke ir Lu­hans­ke. Jis taip pat ti­ki­no, kad Ru­si­ja ati­trau­kė sa­vo pa­jė­gas nuo kai­my­nės sie­nų. Me­na­mas Krem­liaus at­ly­žis Ukrai­nos at­žvil­giu Ki­je­vo val­džios ne­įti­ki­no. Va­ka­rų vals­ty­bės įvai­riai ver­ti­na su­švel­nė­ju­sį V.Pu­ti­no to­ną. Se­pa­ra­tis­tai jo ne­pai­so ir to­liau ren­gia­si re­fe­ren­du­mui.
Ar Šveicarija bus atkirsta nuo Europos
Švei­ca­ri­ja džiau­gia­si "at­ga­vu­si sa­vo sie­nų kon­tro­lę", bet ar ne­bus kai­na, ku­rią jai ten­ka už tai mo­kė­ti, per­ne­lyg di­de­lė? Kol kas im­ig­ra­ci­jos stab­dy­to­jai ma­no, jog sau­je­lės stu­den­tų su­nku­mai yra ma­žes­nė bė­da nei "kiau­ros sie­nos".
Prie pilietinio karo slenksčio
Eu­ro­pos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­trai va­kar vėl su­si­ti­ko ap­tar­ti kri­zės Ukrai­no­je, kur val­džios ins­ti­tu­ci­jos to­liau ren­gia ka­ri­nes ope­ra­ci­jas prieš pro­ru­siš­kus ko­vo­to­jus. Vis gar­siau skam­ba pers­pė­ji­mai, kad jei­gu si­tua­ci­jai bus leis­ta kryp­ti sa­va tėk­me, ka­ro ne­pa­vyks iš­veng­ti.
Rusiškomis dujomis suviliojo pietiečius
Rea­guo­da­mas į Krem­liaus to­liau kurs­to­mus ne­ra­mu­mus Ukrai­no­je, Eu­ro­pos Par­la­men­tas (EP) siū­lo at­šauk­ti pla­nuo­ja­mą Ru­si­jos įmo­nės „Gazp­rom” du­jo­tie­kio pro­jek­tą „Pie­tų srau­tas”. Pi­gių du­jų im­por­tu su­in­te­re­suo­tos vals­ty­bės na­rės nė ne­ma­no pri­tar­ti Bend­ri­jos po­zi­ci­jai.
Klanas spurda, kad išsaugotų kailį ir turtus
Iš­da­vi­mo Jung­ti­nėms Vals­ti­joms lau­kian­tis Ukrai­nos oli­gar­chas vi­sai ne­blo­gai gy­ve­na Vie­no­je, iš ten va­do­vau­ja sa­vo vers­lui ir tvir­ti­na esąs vi­siš­kai ne­kal­tas.
Plečiasi sankcijų taikytojų būrys
Pir­ma­die­nį ir an­tra­die­nį Va­ka­rai dar kar­tą pa­mė­gi­no su­duo­ti smū­gį Ru­si­jai ir iš­plė­tė sank­ci­jų są­ra­šą Krem­liui. Pir­mie­ji tai pa­da­rė ame­ri­kie­čiai, va­kar sa­vo sank­ci­jas pa­vie­ši­no Eu­ro­pos Są­jun­ga (ES). Ag­re­sy­viai be­siel­gian­čiai Ru­si­jai me­ta iš­šū­kį vis dau­giau ša­lių.
Ukraina turi parodyti, kas šalyje šeimininkas
Nors Va­ka­rų ša­lys ir Ukrai­na su­si­ta­rė su Ru­si­ja tai­kiai įveik­ti kri­zę Ukrai­no­je, pro­ru­siš­ki se­pa­ra­tis­tai ne­ap­lei­džia oku­puo­tų Ry­tų Ukrai­nos mies­tų ad­mi­nis­tra­ci­jos pa­sta­tų. Pir­ma­die­nį ir an­tra­die­nį Ki­je­ve vie­šė­jo JAV vi­cep­re­zi­den­tas Joe Bi­de­nas. Ame­ri­kie­čių po­li­ti­kas ra­gi­no Ukrai­nos val­džią pa­čiup­ti va­džias ir im­tis ryž­tin­ges­nių veiks­mų kri­zei ša­lies ry­tuo­se įveik­ti. At­ro­do, kad įsi­pa­rei­go­ju­si be­są­ly­giš­kai lai­ky­tis su­si­ta­ri­mų val­džia Ki­je­ve el­gia­si per­ne­lyg at­sar­giai.
Ukrainos gelbėjimo planas
Dau­gia­ša­lių de­ry­bų Že­ne­vo­je da­ly­viai nu­ste­bi­no be­ne vi­są pa­sau­lį iš ket­vir­ta­die­nio pa­si­ta­ri­mo iš­ėję ne­ši­ni kon­kre­čiu pla­nu pra­dė­ti pla­taus mas­to na­cio­na­li­nį dia­lo­gą Ukrai­no­je.
Rusijos šarvuočiai rieda Ukrainos miestais
Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas jau an­trą kar­tą slap­ta gro­bia Ukrai­nos te­ri­to­ri­jas. Tai vyks­ta vi­są sa­vai­tę, o Ukrai­nai pra­dė­jus ka­ri­nę ope­ra­ci­ją ry­ti­niuo­se re­gio­nuo­se, Ru­si­ja įve­da į ša­lį gau­ses­nes ka­ri­nes pa­jė­gas be at­pa­ži­ni­mo ženk­lų. Sche­ma to­kia pat kaip Kry­me.
Katalikiška Malta suka liberalėjimo keliu
Vos prieš tre­jus me­tus Mal­to­je ne­bu­vo ga­li­ma nė iš­sis­kir­ti - san­tuo­ka iš tie­sų reiš­kė "kol mir­tis iš­skirs", o da­bar ma­žy­tė Vi­dur­že­mio jū­ros sa­la le­ga­li­za­vo gė­jų ci­vi­li­nę par­tne­rys­tę ir lei­do tos pa­čios ly­ties as­me­nims įsi­vai­kin­ti.
Iš kur Europai gauti dujų
Kry­mo kri­zė stai­ga pri­ver­tė Eu­ro­pą su­vok­ti, ko­kia pri­klau­so­ma ji yra nuo gam­ti­nių du­jų iš Ru­si­jos. Šiuo me­tu Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ša­lys iš pa­sta­ro­sios im­por­tuo­ja dau­giau nei 60 proc. vi­sų Bend­ri­jo­je su­var­to­ja­mų du­jų.
Gruzija tikisi veiksmų, o ne pareiškimų
Gru­zi­ja iš par­tne­rių Va­ka­ruo­se su­lau­kia vien drą­si­nan­čių po­li­ti­nių par­eiš­ki­mų, bet pa­si­gen­da rea­lių veiks­mų. Min­ti­mis apie Gru­zi­jos eu­roat­lan­ti­nės in­teg­ra­ci­jos sie­kius su "Lie­tu­vos ži­nio­mis" da­li­jo­si Vil­niu­je vie­šė­jęs šios ša­lies par­la­men­to pir­mi­nin­kas Da­vi­das Usu­paš­vi­lis.
Ukraina – ant ekonominės bedugnės krašto
Prieš ke­lias sa­vai­tes Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­das (TVF) su­si­ta­rė su Ukrai­na dėl fi­nan­si­nės pa­gal­bos ša­liai tei­ki­mo. Mai­nais už pi­ni­gus fon­das įpa­rei­go­jo ukrai­nie­čių po­li­ti­kus įgy­ven­din­ti itin griež­tas eko­no­mi­nes re­for­mas. Vos ga­lą su ga­lu su­du­rian­tys ukrai­nie­čiai bai­mi­na­si Grai­ki­jos li­ki­mo.
Istorinės priešės tampa draugėmis
Lon­do­no ir Dub­li­no san­ty­kiai dar nie­ka­da ne­bu­vo to­kie ge­ri per dau­giau kaip 90 me­tų, ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad vi­suo­me­nė tu­ri pa­si­duo­ti "is­to­ri­nei am­ne­zi­jai".
Kokios Ukrainos nori Rusija?
Ru­si­jos in­te­re­sas - kad Ukrai­na tap­tų fe­de­ra­ci­ja. Ki­je­vas at­šau­na, kad te­gul Ru­si­ja pir­miau su­sit­var­ko sa­vo pa­čios kie­me. Ta­čiau ko iš ti­krų­jų sie­kia Mask­va?
Iš seno kledaro – į sportinį „Ferrari”
Šį sek­ma­die­nį Veng­ri­jo­je vyks par­la­men­to rin­ki­mai. Par­ti­jos vi­su pa­jė­gu­mu už­kū­rė rin­ki­mų kam­pa­ni­jos ma­ši­ną. Ypač sten­gia­si, o kar­tais ir per­sis­ten­gia, ne­veng­da­mas per­lenk­ti laz­dos, val­džią žūt­būt sie­kian­tis iš­lai­ky­ti prem­je­ras Vik­to­ras Or­ba­nas. Taip po­li­ti­kas ke­ti­na už­si­ti­krin­ti rin­kė­jų par­amą.
Kieno eilė ateina po Krymo?
Mask­va tvir­ti­na įsi­ver­žu­si į Kry­mą, kad ap­gin­tų skriau­džia­mus ru­sa­kal­bius - jie ten su­da­ro dau­giau kaip pu­sę gy­ven­to­jų. Ly­giai tas pats ga­li at­si­tik­ti ki­to­se bu­vu­sios So­vie­tų Są­jun­gos te­ri­to­ri­jo­se, kur gy­ve­na daug ru­sų. Kur gre­sia pa­vo­jus?
Balkanuose atgyja mažosios Jugoslavijos idėja
Ma­ke­do­ni­jos mi­nis­tras pir­mi­nin­kas Ni­ko­la Gruevs­kis ne­no­ri na­rys­tės NA­TO ar Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Po­li­ti­kas tu­ri ki­to­kią vi­zi­ją – kur kas pa­trauk­les­nė jam bū­tų na­rys­tė nau­jai at­kur­to­je Ju­gos­la­vi­jo­je. Pa­na­šiai sa­vo at­ei­tį re­gio­ne įsi­vaiz­duo­ja ir ser­bai.
Per Baltijos šalis ritasi nerimo bangos
Kai­my­nai lat­viai ir es­tai gy­ve­na pa­na­šio­mis nuo­tai­ko­mis kaip ir lie­tu­viai. Ru­si­jos veiks­mus Ukrai­no­je jie ste­bi su ne­ri­mu. Ar­gu­men­tas, esą į Kry­mą bu­vo įsi­verž­ta sie­kiant ap­gin­ti ne­va en­gia­mų ten gy­ve­nan­čių ru­sų tei­ses, ga­li bū­ti pa­nau­do­tas ir čia, Bal­ti­jos jū­ros prie­igo­se. Nors at­vi­ra ag­re­si­ja ma­žai ti­kė­ti­na, Ru­si­jai nau­din­ga kir­šin­ti Bal­ti­jos ša­lių gy­ven­to­jus ir „rū­pin­tis” jo­se gy­ve­nan­čiais ru­sais.
Po Krymo įkarščio - šaltas dušas
Ir tai dar tik pra­džia, nes nei Ame­ri­ka, nei Eu­ro­pa ne­ke­ti­na ap­si­ri­bo­ti to­mis sank­ci­jo­mis, ku­rias jau pa­skel­bė. Kol kas Ru­si­ja drą­si­na­si, kad jai tai nė mo­tais, bet Vla­di­mi­ro Pu­ti­no bi­čiu­liai kor­te­lių tu­rė­to­jai jau ne­ap­tar­nau­ja­mi, o ki­tos pa­sek­mės pa­aiš­kės vė­liau.
Apklausose pirmauja šokolado karalius
Ki­je­ve Pe­tro Po­ro­šen­ka ži­no­mas kaip "šo­ko­la­do ka­ra­lius", tur­tuo­lis, pa­lai­kan­tis vers­lo ry­šius su Ru­si­ja, bet vi­są lai­ką aiš­kiai pa­si­sa­kan­tis už Ukrai­nos in­teg­ra­ci­ją į Eu­ro­pą, pa­sta­ruo­ju me­tu at­vi­rai rė­męs opo­zi­ci­ją. Šis žmo­gus ga­li tap­ti nau­juo­ju Ukrai­nos pre­zi­den­tu.
Artėja metas spręsti Vidurio Europai
Tri­jo­se Vi­du­rio Eu­ro­pos vals­ty­bė­se – Slo­va­ki­jo­je, Veng­ri­jo­je ir Len­ki­jo­je - ne­tru­kus vyks rin­ki­mai. Da­bar­ti­nių įvy­kių kon­teks­te ypač svar­bia po­li­ti­ne skir­ti­mi tam­pa ne­be kai­rės ir de­ši­nės ska­lė, o Ry­tų ir Va­ka­rų prieš­prie­ša. Ša­lių gy­ven­to­jai rink­sis tarp pro­va­ka­rie­tiš­kų ir pro­mask­vie­tiš­kų par­ti­jų. Rin­ki­mai par­odys, kaip Vi­du­rio Eu­ro­pos gy­ven­to­jai iš tie­sų ver­ti­na Ru­si­jos veiks­mus Ukrai­no­je ir Krem­liaus įta­ką re­gio­ne.
Sparčiu žingsniu (ne)priklausomybės link
Va­kar pro­ru­siš­kas Kry­mo par­la­men­tas bal­sa­vo už re­gio­no ne­prik­lau­so­my­bę nuo Ukrai­nos. Ar­tė­jant sek­ma­die­nį vyk­sian­čiam re­fe­ren­du­mui dėl Kry­mo at­ei­ties, pro­ru­siš­kos jė­gos par­aly­žiuo­ja pu­sia­sa­lį. Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas vi­sus ti­ki­na, kad gi­na de­mo­kra­ti­ją Kry­me, ir tuo pat me­tu mė­gau­ja­si Va­ka­rų at­sar­gu­mu.
Krymo totoriai: tragiška praeitis sugrįžta
To­to­rių ne­ap­gau­si - jie ži­no, kas yra Ru­si­ja, jie tai pa­ty­rė sa­vo kai­liu ir ne­no­ri, kad vėl pa­si­kar­to­tų. Ta­čiau tai, kas jau at­ro­dė pra­ei­tis, grįž­ta kar­tu su Ru­si­jos ar­mi­ja.
Sardinija parsiduoda Šveicarijai
Be­veik 4 tūkst. žmo­nių pri­si­jun­gė feis­bu­ke prie "Can­ton Ma­rit­ti­mo" gru­pės, siū­lan­čios pa­vers­ti Ita­li­jos ku­ror­ti­nę Sar­di­ni­jos sa­lą 27-uo­ju Švei­ca­ri­jos kan­to­nu. 
V.Putinas Ukrainos lengvai nepaleis
Sor­bo­nos uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rė Fran­coi­se Thom įsi­ti­ki­nu­si, jog Krem­lius da­rys vis­ką, kad su­truk­dy­tų nau­ja­jai Ukrai­nai eg­zis­tuo­ti. Jei­gu to ne­pa­vyks pa­da­ry­ti jė­ga, is­to­ri­kės nuo­mo­ne, Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas im­sis ki­to­kių triu­kų: pro­vo­ka­ci­jų, in­tri­gų, ko­rup­ci­jos. To­dėl Va­ka­rai pri­va­lo jo­kiu bū­du ne­ap­leis­ti Ukrai­nos.
Rusijos opozicija: iki karo - vienas šūvis
Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos Ta­ry­bai pa­ten­ki­nus pre­zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no pra­šy­mą dėl gink­luo­tos jė­gos pa­nau­do­ji­mo Ukrai­no­je, Ru­si­jos opo­zi­ci­nės or­ga­ni­za­ci­jos to­kį spren­di­mą va­di­na nu­si­kals­ta­mu ir ren­gia pro­tes­to ak­ci­jas.
Ukrainoje įvyko "naujo tipo revoliucija"
"Tai yra di­džiu­lis tek­to­ni­nis pos­lin­kis, re­vo­liu­ci­nės per­mai­nos, įvy­ku­sios iš es­mės be smur­to. Ma­si­nis ju­dė­ji­mas, ku­ris ne­bu­vo nei per­vers­mo, nei są­moks­lo ar ka­ri­nio įsi­ki­ši­mo re­zul­ta­tas", - sa­kė pra­ncū­zų lai­kraš­čiui "Le Mon­de" Ada­mas Mich­ni­kas, bu­vęs di­si­den­tas, is­to­ri­kas ir "Ga­ze­ta Wy­borc­za" vy­riau­sia­sis re­dak­to­rius.
Damoklo kardu mojuoja Kryme
Ru­si­jos po­li­ti­kai ži­no, kur su­duo­ti skau­džiau­sią smū­gį ne­nuo­lan­kiai kai­my­nei Ukrai­nai. Krem­liaus at­sto­vai pra­dė­jo abe­jo­ti Ukrai­nos te­ri­to­ri­niu vien­ti­su­mu. Tai nu­ste­bi­no Va­ka­rų po­li­ti­kus ir pa­tvir­ti­no pa­čių ukrai­nie­čių nuo­gąs­ta­vi­mus. Ša­ly­je - ypač Ru­si­jai ka­dai­se pri­klau­siu­sia­me Kry­me - kurs­to­mos se­pa­ra­tis­ti­nės nuo­tai­kos.
Chodžali – nežinoma tragedija
Mi­nint 22-ąsias Cho­dža­li tra­ge­di­jos me­ti­nes, LŽ kal­ba­si su Kal­nų Ka­ra­ba­cho azer­bai­dža­nie­čių bend­ruo­me­nės at­sto­vu, Azer­bai­dža­no par­la­men­to na­riu Rov­ša­nu Rza­je­vu.
Bėgliui V.Janukovyčiui gresia areštas ir teismas
Ukrai­no­je pa­leng­vė­ji­mas ir ge­du­las: pro­tes­tuo­to­jai su aša­ro­mis aky­se dėl žu­vu­sių­jų šven­čia per­ga­lę, Vik­to­ro Ja­nu­ko­vy­čiaus val­džia nu­vers­ta ir for­muo­ja­ma nau­ja, ta­čiau pa­vo­jai dar ne­įveik­ti, Ukrai­nos lau­kia su­nkūs už­da­vi­niai ir nė­ra ga­ran­ti­jų, kad jie bus sėk­min­gai iš­spręs­ti.
Krymo likimas: Rusija žvangina ginklais
Ru­si­ja puo­se­lė­ja vil­tis pa­kar­to­ti ka­ro su Gru­zi­ja sce­na­ri­jų sie­kiant at­plėš­ti nuo Ukrai­nos Kry­mą. Apie tai at­vi­rai kal­ba Ru­si­jos po­li­ti­kai ir dip­lo­ma­tai.
V.Janukovyčius siunčia kulkas į oponentus
Krem­lius jau be­veik at­vi­rai ra­gi­no Ukrai­nos val­džią nau­do­ti jė­gą prieš pro­tes­tuo­to­jus ir šan­ta­žu va­di­no sank­ci­jas, ku­rias svars­tė Eu­ro­pos Są­jun­ga (ES). Tuo me­tu Ki­je­ve ukrai­nie­čiai au­ko­jo gy­vy­bes ne­ly­gio­je ko­vo­je su nu­si­kals­ta­mu re­ži­mu.
Prasideda Škotijos bauginimo sezonas
Jau po sep­ty­nių mė­ne­sių Ško­ti­jos gy­ven­to­jai bal­suos dėl sa­vo vals­ty­bin­gu­mo at­ei­ties. Jie spręs, ar tap­ti sa­va­ran­kiš­kiems, ar ir to­liau bi­čiu­liau­tis su ang­lais. Nors šie tei­gia ger­bian­tys ško­tų tei­sę rink­tis, leng­vai sa­vo kai­my­nų pa­leis­ti ne­ke­ti­na. Bri­tų sa­lo­se įsi­siū­buo­ja ar­gu­men­tų ir bau­gi­ni­mų ka­ras.
Nesibaigiantis karas naikina kultūros lobius
Si­ri­jo­je ka­riau­jan­tys is­la­mo fun­da­men­ta­lis­tai pra­dė­jo sis­te­miš­kai nai­kin­ti ar­cheo­lo­gi­nį ša­lies pa­vel­dą – bi­zan­tie­tiš­kas mo­zai­kas, an­ti­ki­nes grai­kų ir ro­mė­nų skulp­tū­ras. Is­la­mas drau­džia me­no kū­ri­niuo­se vaiz­duo­ti žmo­nes. Ra­di­ka­lūs mu­sul­mo­nai įsi­ti­ki­nę, kad da­ro pa­slau­gą ša­liai ir va­lo ją nuo ne­ti­ku­sios kul­tū­ros lie­ka­nų.
Kodėl Arabų pasaulyje tiek daug anarchijos?
Aki­vaiz­du, kad vis dau­giau te­ri­to­ri­jų, užuot pa­klu­su­sios pa­žan­gos ir ra­cio­na­lu­mo dik­ta­tui, tam­pa vis su­nkiau val­do­mos, o pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė ke­lią ski­na­si ir­gi la­bai su­nkiai. Daug kur ji yra tik iš­skir­ti­nė ma­žu­ma sos­ti­nė­se. Su tais žmo­nė­mis Va­ka­rų žur­na­lis­tams pa­to­giau su­sid­rau­gau­ti ir juos kal­bin­ti, to­dėl šios kla­sės dy­dis ir įta­ka ži­niask­lai­dos per­de­da­mi. Nu­si­ri­tus Ara­bų pa­va­sa­riui, ku­ris, ga­li­ma sa­ky­ti, užk­lu­po pa­sau­lį ne­ti­kė­tai, dau­ge­lis šių vals­ty­bių, nu­ver­tu­sių sa­vo dik­ta­to­rius, ba­lan­suo­ja ties anar­chi­jos ri­ba.
Abchazija - nežinomybėn nugrimzdusi šalis
Ab­cha­zi­ja dė­jo la­bai daug vil­čių į So­čio olim­pia­dą, ta­čiau sve­čių taip ir ne­su­lau­kia ir net pa­ti ga­li da­ly­vau­ti žai­dy­nė­se tik su Ru­si­jos vė­lia­va.
Šveicarų verdiktas lietuvių nenuskriaus
Pa­gar­ba de­mo­kra­ti­jai ir itin daž­nu re­fe­ren­du­mų ren­gi­mu gar­sė­jan­ti švei­ca­rų tau­ta sa­vait­ga­lį vėl rin­ko­si prie bal­sa­dė­žių. Švei­ca­rai ne­ti­kė­tai nu­spren­dė ri­bo­ti at­vy­kė­lių iš už­sie­nio skai­čių ir taip už­si­trau­kė Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ne­ma­lo­nę. Tau­tos ver­dik­tas skau­džiau­siai at­si­lieps į Švei­ca­ri­ją vyks­tan­tiems vo­kie­čiams, pra­ncū­zams, aus­trams ir ita­lams. Jo pa­sek­mes jaus ir ša­ly­je gy­ve­nan­tys lie­tu­viai.
Artėja virtualių pinigų era?
Bit­koi­nas – to­li gra­žu ne nau­jie­na. Jau pen­ke­rius me­tus vei­kian­ti skait­me­ni­nė „va­liu­ta“ trau­kia tiek no­rin­čius grei­tai pra­lob­ti, tiek idea­lis­tus, sva­jo­jan­čius apie šios ne­re­gu­liuo­ja­mos „va­liu­tos“ įsi­vieš­pa­ta­vi­mą tarp­tau­ti­nė­se fi­nan­sų rin­ko­se. Nors su­pras­ti bit­koi­no vei­ki­mo pri­nci­pą rei­ka­lin­gos bent pa­grin­di­nės in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų ži­nios, tai to­li gra­žu nė­ra kliū­tis di­džiu­liam bit­koi­nų po­pu­lia­rė­ji­mui vi­sa­me pa­sau­ly­je.
Europos Parlamente – gėjų aktyvistų pergalė
An­tra­die­nį Eu­ro­pos Par­la­men­tas pri­ėmė kon­tro­ver­siš­ką at­as­kai­tą "dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ko­vos su ho­mo­fo­bi­ja ir dis­kri­mi­na­ci­ja dėl sek­sua­li­nės orien­ta­ci­jos ir ly­ti­nės ta­pa­ty­bės veiks­mų pla­no", pla­čiau ži­no­mą kaip Lu­na­cek at­as­kai­ta. Tarp bal­sa­vu­sių­jų už šį do­ku­men­tą – ir tri­jų Lie­tu­vos eu­ro­par­la­men­ta­rų pa­var­dės.
Neapolis skęsta mafiozų šiukšlėse
Šiau­ri­nę Ne­apo­lio re­gio­no da­lį ita­lai va­di­na „Gais­rų že­me”. Dir­ba­ma že­mė, van­duo – vi­sa mies­to prie­igo­se esan­ti gam­ta už­nuo­dy­ta kenks­min­go­mis me­džia­go­mis. Ne­apo­lį šiukš­lė­mis už­ver­tė dau­giau nei du de­šimt­me­čius re­gio­ne sa­vo są­ly­gas dik­ta­vu­si ma­fi­jos gru­puo­tė "Ca­mor­ra".
Tikrasis ketinimas - atkurti SSRS
Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas ža­da, kad Eu­ra­zi­jos są­jun­ga bus bend­ra­min­čių šei­ma. Va­ka­ruo­se bai­mi­na­ma­si, kad po drau­giš­ka Mask­vos re­to­ri­ka sly­pi ki­ta tie­sa - Krem­lius mė­gi­na at­kur­ti SSRS ir nu­brėž­ti nau­ją pa­da­li­ji­mo li­ni­ją Eu­ro­po­je.
Dvigubas R.Castro žaidimas
Šie­met Ku­ba mi­ni 55-ąsias re­vo­liu­ci­jos me­ti­nes. 1959 me­tų sau­sį ša­lies gy­ven­to­jai su­ki­lo prieš dik­ta­to­riaus Ful­gen­cio Ba­tis­tos re­ži­mą. Tuš­čią pos­tą tuo­met su­sku­bo užim­ti Fi­de­lis Cas­tro. Įta­kin­gas po­li­ti­kas ša­lį val­dė 47 me­tus. 2006 me­tais dik­ta­to­rius val­džią per­lei­do sa­vo bro­liui Rau­liui. Įdo­mu, ko­kių per­mai­nų į Ku­bos gy­ve­ni­mą įne­šė nau­ja­sis ša­lies va­do­vas.
Referendumų metai: kodėl katalonai pavydi škotams
Šiais me­tais du Eu­ro­pos re­gio­nai - Ka­ta­lo­ni­ja Is­pa­ni­jo­je ir Ško­ti­ja Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je - bal­suos dėl ne­prik­lau­so­my­bės, ta­čiau sėk­mės at­ve­ju at­sis­ky­ri­mo pro­ce­sas to­li gra­žu nė­ra aiš­kus. Net tei­sės eks­per­tai ne­su­ta­ria, ar ta­pu­sios ne­prik­lau­so­mo­mis vals­ty­bė­mis šios pro­vin­ci­jos au­to­ma­tiš­kai liks Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES), ar iš nau­jo tu­rės pra­dė­ti sto­ji­mo pro­ce­są.
Skautas Vydūnas Trapinskas: tikro patriotizmo nepamatuosi
Nors skau­tų or­ga­ni­za­ci­jų Lie­tu­vo­je – be­veik tu­zi­nas, jų na­riai yra vie­no­dai pa­ti­ki­mi Lie­tu­vos vals­ty­bės pi­lie­čiai. 16 me­tų skau­tau­jan­tis Lie­tu­vos skau­tų są­jun­gos na­rys Vy­dū­nas Tra­pins­kas – vie­nas jų. Su se­niau­sios skau­tų or­ga­ni­za­ci­jos Lie­tu­vo­je na­riu kal­ba­mės apie skau­ty­bę, emig­ra­ci­ją ir pa­trio­tiz­mą.
A. Strumskis: Lietuvos proveržį lems 5 tūkst. žmonių
Lie­tu­vo­je yra maž­daug 5 tūkst. vers­lių žmo­nių, ku­riems se­ka­si ir, ti­kė­ti­na, at­ei­ty­je sek­sis dar ge­riau – jie ir lems ša­lies at­ei­tį. Ko­kį ke­lia pa­si­rinks nau­jo­ji verslininkų kar­ta: tie­siog [...]
Ina Pukelytė: „Aktorius ar atlikėjas?“
Vėl žvanga ginklai dėl Stambulo konvencijos
Šian­dien va­ka­ri­nia­me ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­trė Al­gi­man­ta Pa­be­dins­kie­nė at­sa­kė į Sei­mo gru­pės na­rių klau­si­mus dėl Stam­bu­lo kon­ven­ci­jos, skir­tos „ko­vai prieš smur­tą šei­mo­je“. 
Rūpestis dėl Rytų Lietuvos nevirsta darbais
Apie par­amą eko­no­miš­kai at­si­li­ku­siam Ry­tų Lie­tu­vos re­gio­nui gar­siai pra­kal­bę po­li­ti­kai to­liau dangs­to­si vien pa­ža­dais. Anot Vil­niaus ir Šal­či­nin­kų ra­jo­nų va­do­vų, Sei­mo patvirtintame ki­tų me­tų [...]
Kibernetinei gynybai Seimas pagalando ginklus
Vakarų demokratijos stiprybė ir silpnybė
Pa­skel­bus JAV Se­na­to at­as­kai­tą dėl CŽV ka­lė­ji­mų, vi­suo­me­nė tiek Lie­tu­vo­je, tiek ki­to­se Eu­ro­pos Są­jun­gos bei NA­TO ša­ly­se ją ver­tin­da­ma pa­si­da­li­jo į dvi da­lis. 
Moralinis dvylipumas po Vakarų vertybių pamatais
Pa­sta­ruo­ju me­tu pa­dau­gė­jo įvy­kių, ver­čian­čių su­abe­jo­ti, ar Va­ka­rų iš­pa­žįs­ta­mos ver­ty­bės yra jau to­kios fun­da­men­ta­lios. Su­pran­tu, ga­liu bū­ti ap­kal­tin­tas, kad skelbiu pro­ru­siš­ką pro­pa­gan­dą, [...]
Taip, Lietuva nyksta
Redakcijos paštas. Pakeliui į bažnyčią
Spa­lio pa­bai­go­je sek­ma­die­nį pa­ke­liui į baž­ny­čią pa­žįs­ta­mas par­api­jie­tis pa­si­di­džiuo­da­mas ta­rė: „Nu­si­pir­kau kny­gą „Rau­do­no­ji da­lia“... Pa­si­tiks­li­nau pa­va­di­ni­mą, ka­dan­gi ne­sup­ra­tau, apie ką kal­ba: ar žmo­gaus da­lią, ar žmo­gaus var­dą (at­min­ty­je tuoj pat iš­ki­lo Ba­lio Sruo­gos is­to­ri­nės dra­mos pa­va­di­ni­mas „A­pyauš­rio da­lia“). 
Redakcijos paštas. Nebijokite mąstyti laisvai, ieškokite savo erčių
Pers­kai­tęs Vė­jū­nos Sa­lo­mė­jos Šli­žie­nės  laiš­ką, ku­ria­me au­to­rė pik­ti­na­si li­tua­nis­tais, pra­šan­čiais,  stab­dy­ti pa­grin­di­nio ug­dy­mo lie­tu­vių kal­bos bendrosios prog­ra­mos pro­jek­tą, [...]
Redakcijos paštas. Kiek svarbi visuomenei verslo socialinė atsakomybė?