Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/rubrika.php on line 46 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146
Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 22 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 25 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 28 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 31 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 34 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 37 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 %%%%%%%%%%og:title%%%%%%%%%% %%%%%%%%%%viewPort%%%%%%%%%%

APKLAUSA

Kaip vertinate padėtį Lietuvojeper pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
Dienos klausimas

Komentuojami lzinios.lt

Redakcijos paštas
Redakcijos paštas. Pakeliui į bažnyčią
Spa­lio pa­bai­go­je sek­ma­die­nį pa­ke­liui į baž­ny­čią pa­žįs­ta­mas par­api­jie­tis pa­si­di­džiuo­da­mas ta­rė: „Nu­si­pir­kau kny­gą „Rau­do­no­ji da­lia“... Pa­si­tiks­li­nau pa­va­di­ni­mą, ka­dan­gi ne­sup­ra­tau, apie ką kal­ba: ar žmo­gaus da­lią, ar žmo­gaus var­dą (at­min­ty­je tuoj pat iš­ki­lo Ba­lio Sruo­gos is­to­ri­nės dra­mos pa­va­di­ni­mas „A­pyauš­rio da­lia“). 
Redakcijos paštas. Nebijokite mąstyti laisvai, ieškokite savo erčių
Pers­kai­tęs Vė­jū­nos Sa­lo­mė­jos Šli­žie­nės  laišką, ku­ria­me au­to­rė pik­ti­na­si lituanistais, prašančiais,  stab­dy­ti pa­grin­di­nio ug­dy­mo lie­tu­vių kal­bos bend­ro­sios prog­ra­mos pro­jek­tą, nu­liū­dau. Kri­ti­kuo­da­ma, au­to­rės žo­džiais, „sto­ko­jan­čius mei­lės Lie­tu­vai ir kal­bai“, ji net ne­sis­ten­gia gi­lin­tis į pe­ti­ci­jos teks­tą. Ne­ma­žas emo­ci­jų pliūps­nis bu­vo nu­kreip­tas ir į mano komentarus, to­dėl jau­čiu par­ei­gą rea­guo­ti.
Redakcijos paštas. Kiek svarbi visuomenei verslo socialinė atsakomybė?
Daug kas yra gir­dė­jęs ter­mi­ną „so­cia­li­nė at­sa­ko­my­bė“, ta­čiau pa­pra­šy­tas pa­aiš­kin­ti kon­kre­čiau, ne­la­bai ga­li tai pa­da­ry­ti. Tai ypač svar­bus ter­mi­nas, ku­ris reiš­kia ne tik darb­da­vių rū­pi­ni­mą­si pa­val­di­nių at­ly­gi­ni­mais už dar­bą, bet ir vi­sa jų ap­lin­ka už tie­sio­gi­nio dar­bo ri­bų ir or­ga­ni­za­ci­jos veik­la už jos tie­sio­gi­nių funk­ci­jų vyk­dy­mo.
Redakcijos paštas. Stokojantiems meilės Lietuvai ir kalbai
Pa­sku­ti­niu me­tu vėl su­ak­ty­vė­jo nau­jos Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jai tvir­tin­ti par­eng­tos pa­grin­di­nio ug­dy­mo li­te­ra­tū­ros prog­ra­mos puo­li­mas. Kaip tei­gia­ma, pa­si­pik­ti­nę mo­ky­to­jai kvie­čia pa­si­ra­šy­ti pe­ti­ci­ją. Kas taip gąs­di­na pa­si­pik­ti­nu­sius mo­ky­to­jus, kas bau­gi­na? Ne­jau­gi sie­kis ug­dy­ti Lie­tu­vos pi­lie­tį?
Redakcijos laiškas. Apie biurokratiją šiuolaikiniame pasaulyje
Ant šiuo­lai­ki­nės biu­ro­kra­ti­jos pa­pras­tai yra „ka­ria­mi vi­si šu­nys“. Tiek ant pa­čių biu­ro­kra­tų, tiek ant biu­ro­kra­tiz­mo, ku­ris ly­di dau­ge­lį or­ga­ni­za­ci­jų. Daž­nas iš mū­sų bai­si­si vals­ty­bės tar­ny­ba ar ki­tais pa­na­šiais dar­bais vien dėl to, kad įsi­vaiz­duo­ja, jog bus „ap­krau­tas po­pie­rių šūs­ni­mis“ ir dėl jų laks­tys iš vie­no ka­bi­ne­to į ki­tą. 
Redakcijos paštas. Ar Lietuva netampa problema?
So­cial­de­mo­kra­tiš­kai mąs­tan­tys ak­ty­ves­ni Lie­tu­vos žmo­nės lap­kri­čio 29 die­ną ren­ka­si į teo­ri­nę kon­fe­ren­ci­ją „Lie­tu­va XXI am­žiu­je: iš­šū­kiai ir pers­pek­ty­vos“. Kon­fe­ren­ci­ją or­ga­ni­zuo­ja Ste­po­no Kai­rio, iš­ki­laus prieš­ka­rio so­cial­de­mo­kra­to, fon­das, o iš ti­krų­jų Vil­niaus uni­ver­si­te­to dės­ty­to­jas do­cen­tas Do­bi­las Kir­ve­lis ir jo bend­ra­žy­giai. 
Redakcijos paštas. Nebūkim barbarai
Tik bar­ba­rai griau­na pra­ei­ties pa­mink­lus, ko­kie jie be­bū­tų. Ža­lio­jo til­to skulp­tū­ro­se nė­ra ža­lių­jų žmo­ge­liu­kų. Bar­ba­ras, grio­vė­jas, nai­kin­to­jas, prie­var­tau­to­jas, oku­pan­tas, me­la­gis, skun­di­kas yra žmo­gu­je. Tam­saus, bu­ko, ka­te­go­riš­ko, ri­bo­to mąs­ty­mo žmo­gu­je.
Redakcijos paštas. Trojos žodis
Jau gir­dė­jau sa­vo ko­le­gę ta­riant žo­džius "ori mir­tis". Be­var­džia­me kal­bos gau­de­sy jie skam­ba net kaž­kaip iš­kil­min­gai. Nors ten, iš kur jie ky­la, biu­ro­kra­ti­nėj įsta­ty­mų kal­boj „o­ri mir­tis“ reiš­kia pa­pras­tą tech­ni­nę pro­ce­dū­rą. 
Redakcijos paštas. Kaip oriai numirti
Gy­ve­ni­mas – tai il­gas ke­lias. Kiek­vie­nam jis bai­gia­si skir­tin­gai. Vie­ni žen­gia drą­siai, tvir­tai, o ki­ti – su­nkiai. Ir kaip baig­ti šią ke­lio­nę? Pers­kai­čiau straips­nį apie eu­ta­na­zi­ją. Nuo­mo­nės įvai­rios. 
Kokia kariuomenė reikalinga Lietuvai?
„No­rint ne­leis­ti prieš­ui pul­ti, rei­kia par­ody­ti jam ga­li­mus nuo­sto­lius.“ Sun Tzu.
Redakcijos paštas. Pastatykime paminklą J. Jablonskiui
Kal­bi­nin­ko Jo­no Jab­lons­kio gy­ve­ni­mo dar­bu šian­dien kal­ba­me ir ra­šo­me - tai bend­ra, tai­syk­lin­ga, ap­va­ly­ta ir pra­tur­tin­ta lie­tu­vių kal­ba. Ją var­to­da­mi ta­po­me nau­jų­jų lai­kų eu­ro­pie­tiš­ka tau­ta ir vals­ty­be. Jau pu­siau­ke­lė­je ir raiš­kus, įspū­din­gas pa­mink­las di­džia­jam kal­bi­nin­kui. 
Redakcijos paštas. Neleisdami žeminti Lietuvos padėsime jai tobulėti
Kon­fe­ren­ci­jo­je "Tra­di­ci­nių ver­ty­bių ir tau­tos sar­gy­bo­je", ku­ri ba­lan­dį vy­ko Jo­niš­kio kul­tū­ros cen­tre, min­ti­mis da­li­jo­si Šiau­lių vys­ku­pas Eu­ge­ni­jus Bar­tu­lis, so­cia­li­nių moks­lų dak­ta­rė pro­fe­so­rė Ona Vo­ve­rie­nė, Jo­niš­kio de­ka­nas ku­ni­gas Eduar­das Se­maš­ka ir šių ei­lu­čių au­to­rius. 
Redakcijos paštas. Kur Baltijos kelio pradžia
Di­džiuo­ja­mės ir džiau­gia­mės prieš 25 me­tus Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos vals­ty­bių (tuo­met dar pa­verg­tų) suo­rga­ni­zuo­tu Bal­ti­jos ke­liu, nu­kreip­tu prieš SSRS oku­pa­ci­ją. Šis ke­lių mi­li­jo­nų žmo­nių su­si­ka­bi­ni­mas ran­ko­mis iš­reiš­kė tų vals­ty­bių vie­nin­gą mąs­ty­mą ir lū­kes­čius, o ne­ma­to­mas jų šir­džių pla­ki­mas ver­žė­si į Lais­vę. 
Redakcijos paštas. Mokytojai palikti likimo valiai
Ra­šy­to­ja Emi­li­ja Lie­gu­tė sa­vo laiš­ke "Aš - mes", spaus­din­ta­me "Lie­tu­vos ži­nių“ rugp­jū­čio 2 die­nos nu­me­ry­je, pa­lie­tė la­bai svar­bią ir kar­tu skau­džią te­mą. 
Redakcijos paštas. „Aš - mes“
Kai lau­ke už lan­go + 33°, kai len­di ir len­di at­si­gai­vin­ti po du­šu, o kam­ba­ry tū­nai įsi­jun­gęs „vė­je­lį“, ne­be­lie­ka nie­ko ki­ta, kaip tik ra­ši­nė­ti mei­lės laiš­kus. Čia ne­bū­ti­nas nei per­kai­tęs pro­tas, nei iš­min­tin­gos min­tys - ra­šai, kas užei­na ant lie­žu­vio.
Redakcijos paštas. Atviras laiškas Lietuvos vyskupams
Min­tis par­ašy­ti šį laiš­ką ki­lo vie­na­me nau­jie­nų por­ta­le pers­kai­čius bir­že­lio 22 die­nos pub­li­ka­ci­ją apie Gli­tiš­kių žu­dy­nių mi­nė­ji­mą. Per šių žu­dy­nių 70-me­čio ge­du­lin­gas iš­kil­mes iš Pa­ber­žės (Vil­niaus r.) baž­ny­čios sa­kyk­los ku­ni­gas aukš­ti­no tar­pu­ka­rio Len­ki­jos va­dą Ju­ze­fą Pil­suds­kį už Vil­niaus kraš­to pri­jun­gi­mą prie Len­ki­jos, o prieš Lie­tu­vą ko­vo­ju­sius „Ar­mi­jos kra­jo­vos“ vy­rus va­di­no „ge­le­ži­niais did­vy­riais“. 
Propagandinis menas
Ger­bia­mas re­dak­to­riau, gal prieš ko­kį tre­je­tą me­tų esu iš­siun­tęs Sei­mo na­riams laiš­ką apie pro­pa­gan­di­nį me­ną. Ta­da ir­gi bu­vo ke­lia­mas Ža­lio­jo til­to „puo­šy­bos“ klau­si­mas. Šian­dien vėl pra­dė­tas gin­ti Pe­trui Cvir­kai pa­sta­ty­tas pa­mink­las Vil­niu­je. 
Redakcijos paštas. Ar pavardės mūsų skambės?
So­cial­de­mo­kra­tų Ge­di­mi­no Kir­ki­lo ir Ire­nos Šiau­lie­nės tei­kia­mu Var­dų ir pa­var­džių ra­šy­mo do­ku­men­tuo­se įsta­ty­mo pro­jek­tu siū­lo­ma pa­grin­di­nia­me pa­so pus­la­py­je leis­ti ori­gi­na­lią pa­var­dės ra­šy­bą ne­lie­tu­viš­kais lo­ty­niš­ko pa­grin­do raš­me­ni­mis. 
Redakcijos paštas. Kada deramai pagerbsime didvyrius
Ka­da gi de­ra­mai pa­gerb­si­me ty­liuo­sius Lie­tu­vos did­vy­rius - žy­dų gel­bė­to­jus, be­gink­lius ko­vo­to­jus su na­cis­ti­niais oku­pan­tais? Na­cis­tų ir jų vie­ti­nių tal­ki­nin­kų An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais vyk­dy­tas žy­dų tau­tos ge­no­ci­das - di­džiau­sia Lie­tu­vos tra­ge­di­ja. Dar nie­ka­da ša­lies is­to­ri­jo­je per ke­le­tą mė­ne­sių ne­bu­vo nu­žu­dy­ta tiek daug ne­kal­tų žmo­nių.
Krymo totorių tragedija
1783 me­tais Ru­si­jos im­pe­ri­ja gink­lu užg­ro­bė Kry­mo pu­sia­sa­lį. Je­ka­te­ri­nos II fa­vo­ri­tas Po­tiom­ki­nas, iš­mo­kęs ru­sus vi­sais lai­kais „tei­sin­gai“ me­luo­ti, ap­gau­le ir gink­lu užg­ro­bė Kry­mą, kur gy­ve­no la­bai se­na tau­ta Kry­mo to­to­riai. Tai bu­vo ne pa­sku­ti­nis per ke­tu­ris šimt­me­čius Ru­si­jos gro­bis. Po Kry­mo Ru­si­jos ca­rai pla­na­vo pa­si­sa­vin­ti Dar­da­ne­lus ir už­val­dy­ti vi­są Egė­jo jū­ros re­gio­ną.
Redakcijos paštas. Apie lietuviškas pavardes
Daž­nai gir­dė­ti, esą lie­tu­viš­kos pa­var­dės il­gos, su­nkiai pers­kai­to­mos, ne­pa­to­gios. Ypač už­sie­nie­čiams. O kaip dėl Švarc­ne­ge­rio ar Po­be­do­nos­ce­vo? Abi ne­lie­tu­viš­kos pa­var­dės il­gos, ne­pa­to­gios, bet mes iš­ta­riam. Ma­nau, ir vi­sam pa­sau­ly iš­ta­ria. Tai ko­dėl lie­tu­viš­kos tu­rė­tų bū­ti ne­iš­ta­ria­mos? 
Redakcijos paštas. Jaunesniajai kartai pavojingas filmas
Gerb. žur­na­lis­te! Se­no­kai pa­si­ra­šiau pa­sta­bas apie ki­no fil­mą „Nie­kas ne­no­rė­jo mir­ti“. Da­bar siun­čiu kaip pri­ta­ri­mą ne vie­nam ta te­ma kal­ban­čiam ir ma­nan­čiam pa­na­šiai kaip aš.
Redakcijos paštas. Didžioji afera
Vi­si, be abe­jo pri­si­me­na, kad bu­vo At­ku­ria­ma­sis Sei­mas, bu­vo sig­na­ta­rai, bu­vo pa­skelb­ta ne­prik­lau­so­my­bė, bu­vo vėl iš­kel­ta Tris­pal­vė ir vėl skam­bė­jo Tau­tiš­ka gies­mė – mū­sų Him­nas.
Nauja yra pamiršta sena
To­dėl drįs­tu siū­ly­ti skai­ty­to­jams „Die­no­vi­dy­je“ 1996 me­tų lie­pos 12 die­ną spaus­din­tą straips­nį, ku­ria­me Le­vo Tols­to­jaus min­ti­mis kal­bė­jau apie tą pa­tį – ne­sens­tan­čią, vis la­biau ra­fi­nuo­tą Ru­si­jos val­do­vų ag­re­si­jos spi­ra­lę, ne­ga­lin­čių ap­si­gin­ti tau­tų nai­ki­ni­mo me­cha­niz­mą, pa­lei­džia­mą kiek­vie­ną kar­tą sa­vo di­dy­bei įtvir­tin­ti, am­bi­ci­joms ir ape­ti­tui pa­ten­kin­ti.
Atviras laiškas. Ištverti - reiškia nugalėti
„Ne­nu­ga­li­ma to­kia tau­ta, už ku­rią mirš­ta jau­ni jos vai­kai“ - J.T.Vaižgantas
Atsiliepimas į straipsnį “Noro keisti ydingą sistemą neliko“
Ne­ži­nau, ar ma­no min­tys kam nors bus įdo­mios ir nau­din­gos, bet pri­si­min­da­mas tą frus­tra­ci­ją, ku­rią psi­chi­kos svei­ka­tos sri­ty­je dir­ban­tiems dar­buo­to­jams su­kė­lė Psi­chi­kos svei­ka­tos stra­te­gi­ja, ma­nau, tu­riu iš­sa­ky­ti tam ti­krus pa­mąs­ty­mus. 
Kaimas nuosekliai alinamas
Pa­si­bai­gus Lie­tu­vos kai­mo plė­tros 2007–2013 me­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) rė­mi­mo prog­ra­mos eta­pui, vi­są lai­ką ma­tant į is­to­ri­nę už­marš­tį nu­ei­nan­čio, vi­sų val­dan­čių­jų dau­gu­mų iš­si­ža­dė­to, jo­kiais ES fon­dais ar struk­tū­ri­nė­mis prie­mo­nė­mis ne­re­mia­mo, dar­gi prieš­in­gai, nuo­sek­liai ali­na­mo tau­tos lop­šio – kai­mo – kul­tū­ros ir na­tū­ra­laus že­mės ūkio bran­duo­lio – šei­mos ūkio –so­cia­li­nės gy­vas­ties men­ki­ni­mo, sam­bū­rio „Pa­tir­tis“ na­riai nu­spren­dė at­sig­ręž­ti į anks­čiau teik­tas Vals­ty­bės va­do­vams Lie­tu­vos kai­mo ir že­mės ūkio rai­dos įžval­gas bei siū­ly­mus ir vals­ty­bės val­dy­mo ins­ti­tu­ci­jų, ypač mi­nis­te­ri­jų, at­sa­ky­mus į juos. 
Ar mes išliksime saugūs? Sunerimusio pilečio nuomonė
Mi­nis­tras Pir­mi­nin­kas Al­gir­das But­ke­vi­čius pa­skel­bė, kad Lie­tu­va jau tu­ri va­lios sta­ty­ti at­omi­nę elek­tri­nę (AE). Al­gi­man­tas Če­kuo­lis re­fe­ren­du­mą įver­ti­no taip: ką apie at­omi­nę elek­tri­nę ga­li pa­sa­ky­ti Va­rė­nos dar­žų ra­vė­to­ja. Aš va­sa­rą Dzū­ki­jo­je ra­viu dar­žus, šie­nau­ju, glo­bo­ju bi­tu­tes, tai da­bar tin­ka­mas lai­kas pa­sa­ky­ti, ko­dėl mes, bal­sa­vu­sie­ji prieš AE, la­biau ver­ti­na­me vals­ty­bės, anū­kų, sa­vo pa­čių sau­gu­mą nei cen­tu pi­ges­nę elek­trą.
Gyventi pagal įformintas vizijas
Šiuo­lai­ki­nių sa­vi­žu­dy­bių, mo­ra­li­nio nuo­puo­lio, ne­ti­kė­ji­mo ir ne­ti­kru­mo prie­žas­tys Ry­tų Eu­ro­po­je ir Lie­tu­vo­je sly­pi ir ta­me, kad mes daž­nai ne tik ne­ži­no­me, ko no­ri­me, ir ne­ži­no­me, kur ei­na­me, bet ir ne­sis­ten­gia­me to ži­no­ji­mo su­for­mu­luo­ti. 
Skautas Vydūnas Trapinskas: tikro patriotizmo nepamatuosi
Nors skau­tų or­ga­ni­za­ci­jų Lie­tu­vo­je – be­veik tu­zi­nas, jų na­riai yra vie­no­dai pa­ti­ki­mi Lie­tu­vos vals­ty­bės pi­lie­čiai. 16 me­tų skau­tau­jan­tis Lie­tu­vos skau­tų są­jun­gos na­rys Vy­dū­nas Tra­pins­kas – vie­nas jų. Su se­niau­sios skau­tų or­ga­ni­za­ci­jos Lie­tu­vo­je na­riu kal­ba­mės apie skau­ty­bę, emig­ra­ci­ją ir pa­trio­tiz­mą.
A. Strumskis: Lietuvos proveržį lems 5 tūkst. žmonių
Lie­tu­vo­je yra maž­daug 5 tūkst. vers­lių žmo­nių, ku­riems se­ka­si ir, ti­kė­ti­na, at­ei­ty­je sek­sis dar ge­riau – jie ir lems ša­lies at­ei­tį. Ko­kį ke­lia pa­si­rinks nau­jo­ji verslininkų kar­ta: tie­siog [...]
Ina Pukelytė: „Aktorius ar atlikėjas?“
Vėl žvanga ginklai dėl Stambulo konvencijos
Šian­dien va­ka­ri­nia­me ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­trė Al­gi­man­ta Pa­be­dins­kie­nė at­sa­kė į Sei­mo gru­pės na­rių klau­si­mus dėl Stam­bu­lo kon­ven­ci­jos, skir­tos „ko­vai prieš smur­tą šei­mo­je“. 
Rūpestis dėl Rytų Lietuvos nevirsta darbais
Apie par­amą eko­no­miš­kai at­si­li­ku­siam Ry­tų Lie­tu­vos re­gio­nui gar­siai pra­kal­bę po­li­ti­kai to­liau dangs­to­si vien pa­ža­dais. Anot Vil­niaus ir Šal­či­nin­kų ra­jo­nų va­do­vų, Sei­mo patvirtintame ki­tų me­tų [...]
Kibernetinei gynybai Seimas pagalando ginklus
Nukritęs rublio kursas supurtė Rusiją
Šią sa­vai­tę rub­lio kur­sas ne­val­do­mai ri­to­si že­myn. „Ti­mes“ žur­na­lis­tai juo­ka­vo, kad rub­lio kur­sas krin­ta grei­čiau, nei ga­li­ma iš­tar­ti „Vla­di­mi­ras Vla­di­mi­ro­vi­čius“. Pir­ma­sis Ru­si­jos cen­tri­nio ban­ko va­do­vės pa­va­duo­to­jas Ser­ge­jus Šve­co­vas tei­gė, kad pa­dė­tis kri­tiš­ka. „Prieš me­tus to ne­bū­tu­me sap­na­vę net pa­čia­me bai­siau­sia­me sap­ne“, - sa­kė jis.
Žiemą kariauti niekas nenori
An­tras ban­dy­mas įves­ti pa­liau­bas Ry­tų Ukrai­no­je kol kas, at­ro­do, yra sėk­min­gas. Ukrai­nos ly­de­riai nu­si­tei­kę ga­na op­ti­mis­tiš­kai, lau­kia dar ke­lių su­pla­nuo­tų de­ry­bi­nin­kų su­si­ti­ki­mų ir ti­ki­si, kad [...]
Pretenzijų žaidimas Arktyje
Vakarų demokratijos stiprybė ir silpnybė
Pa­skel­bus JAV Se­na­to at­as­kai­tą dėl CŽV ka­lė­ji­mų, vi­suo­me­nė tiek Lie­tu­vo­je, tiek ki­to­se Eu­ro­pos Są­jun­gos bei NA­TO ša­ly­se ją ver­tin­da­ma pa­si­da­li­jo į dvi da­lis. 
Moralinis dvylipumas po Vakarų vertybių pamatais
Pa­sta­ruo­ju me­tu pa­dau­gė­jo įvy­kių, ver­čian­čių su­abe­jo­ti, ar Va­ka­rų iš­pa­žįs­ta­mos ver­ty­bės yra jau to­kios fun­da­men­ta­lios. Su­pran­tu, ga­liu bū­ti ap­kal­tin­tas, kad skelbiu pro­ru­siš­ką pro­pa­gan­dą, [...]
Taip, Lietuva nyksta