Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/rubrika.php on line 46 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146
Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 22 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 25 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 28 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 31 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 34 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 Warning: Missing argument 3 for getReklama(), called in /home/www/w-lz/www/pokalbiai/trecia.php on line 37 and defined in /home/www/w-lz/www/proclib.php on line 146 %%%%%%%%%%og:title%%%%%%%%%% %%%%%%%%%%viewPort%%%%%%%%%%

APKLAUSA

Kaip vertinate padėtį Lietuvojeper pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
Dienos klausimas

Komentuojami lzinios.lt

Savaitės pokalbis
Skautas Vydūnas Trapinskas: tikro patriotizmo nepamatuosi
Nors skau­tų or­ga­ni­za­ci­jų Lie­tu­vo­je – be­veik tu­zi­nas, jų na­riai yra vie­no­dai pa­ti­ki­mi Lie­tu­vos vals­ty­bės pi­lie­čiai. 16 me­tų skau­tau­jan­tis Lie­tu­vos skau­tų są­jun­gos na­rys Vy­dū­nas Tra­pins­kas – vie­nas jų. Su se­niau­sios skau­tų or­ga­ni­za­ci­jos Lie­tu­vo­je na­riu kal­ba­mės apie skau­ty­bę, emig­ra­ci­ją ir pa­trio­tiz­mą.
A. Strumskis: Lietuvos proveržį lems 5 tūkst. žmonių
Lie­tu­vo­je yra maž­daug 5 tūkst. vers­lių žmo­nių, ku­riems se­ka­si ir, ti­kė­ti­na, at­ei­ty­je sek­sis dar ge­riau – jie ir lems ša­lies at­ei­tį. Ko­kį ke­lia pa­si­rinks nau­jo­ji vers­li­nin­kų kar­ta: tie­siog gau­sins už­dirb­tus tur­tus ar jais da­ly­tis su vi­suo­me­ne ir taip stip­rins vals­ty­bę? At­sa­ky­mas į klau­si­mą pri­klau­sus nuo to, ar su­vok­si­me, kas mus, lie­tu­vius, vie­ni­ja.
Ina Pukelytė: „Aktorius ar atlikėjas?“
Re­ži­sie­rė, ra­šy­to­ja, Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to (VDU) Me­nų fa­kul­te­to de­ka­nė, Tea­tro­lo­gi­jos ka­ted­ros do­cen­tė Ina Pu­ke­ly­tė ma­gis­tro ir dok­to­ran­tū­ros laips­nius įgi­jo Pra­ncū­zi­jos, Vo­kie­ti­jos uni­ver­si­te­tuo­se. Su I. Pu­ke­ly­te, 2003–2007 me­tais va­do­va­vu­sia Kau­no dra­mos tea­trui, kal­ba­mės apie kul­tū­ros vie­tą vals­ty­bė­je.
Savo valstybės atžvilgiu neturime padorumo
Fried­ri­chas Nietzs­che dar bai­gian­tis XIX a. ra­šė apie eu­ro­pie­čių su­pa­na­šė­ji­mo pro­ce­są: „pa­ma­žu at­si­ran­da iš es­mės virš­na­cio­na­lus ir kla­jok­lis žmo­gus, ku­rio ti­piš­kas ski­ria­ma­sis bruo­žas, fi­zio­lo­giš­kai kal­bant, yra mak­si­ma­li pri­si­tai­ky­mo ga­lia, ti­kras pri­si­tai­ky­mo me­nas“. 
N. Bitiukova: pokyčius skatintų nepakantumas teisių pažeidimams
Kai žmo­gus su­pran­ta, kad pa­žeis­tos jo tei­sės, ga­li rink­tis, ką da­ry­ti: pa­sis­kųs­ti kai­my­nui ar tei­si­niu bū­du ap­si­gin­ti. Na­ta­li­ja Bi­tiu­ko­va, Žmo­gaus tei­sių ste­bė­ji­mo ins­ti­tu­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja tei­sės klau­si­mais, ra­gi­na kreip­tis pa­ta­ri­mų ir pa­gal­bos. Ta­da kei­sis ir vi­suo­me­nės po­žiū­ris, ir vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų at­sa­kin­gu­mas.
Studentų korporacijos ugdo žmones Lietuvai
At­sis­to­jus prieš mo­ki­nius kla­sė­je, iš­ga­ruo­ja vis­kas, ką mo­kei­si, sa­ko pra­ėju­siais me­tais Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­te stu­di­jas pa­bai­gęs Vil­niaus li­cė­jaus mo­ky­to­jas Si­mas Ig­na­ta­vi­čius. 
Lietuva - visada namai
"Kol ne­iš­va­žiuo­si­me sve­tur, nie­ka­da ge­rai ne­sup­ra­si­me, ko­kios mū­sų stip­ry­bės ir ko­kios silp­ny­bės, kas to­kie esa­me", - įsi­ti­ki­nu­si prog­ra­mos "Kurk Lie­tu­vai" da­ly­vė Gied­rė Si­ma­naus­kai­tė. Pa­sta­ruo­sius sep­ty­ne­rius me­tus mer­gi­na dau­giau­sia pra­lei­do sve­tur. Duo­da­ma in­ter­viu, Lie­tu­vą ji ly­gi­no su šei­ma ir tei­gė, kad svar­biau­sia - iš­lai­ky­ti stip­rų ry­šį su gim­tą­ja ša­li­mi, kad ir kur žmo­gus gy­ven­tų.
Aktorė I. Mikutavičiūtė: „Žmonių pozityvumas man – kaip vaistai“
Ta­len­tin­ga jau­na Kau­no na­cio­na­li­nio dra­mos tea­tro ak­to­rė In­ga Mi­ku­ta­vi­čiū­tė yra vie­nas iš ne itin gau­saus bū­rio žmo­nių, ku­rie mo­ka ne tik džiaug­tis tuo, ką tu­ri, bet ir ver­tin­ti kiek­vie­ną kas­die­ny­bės aki­mir­ką. 
Simas Čelutka: esame skolingi ukrainiečiams
Ne­re­tas jau­nas žmo­gus ven­gia po­li­ti­kos – nuo­bo­du, ne­šva­ru, ne­sup­ran­ta­ma. Są­jū­džio sa­vo kai­liu ne­pa­ty­ru­siems Mai­da­no įvy­kiai bu­vo di­džiu­lė ko­vos už sa­vo lais­vę pa­mo­ka. Nuo mo­kyk­li­nių Vil­niaus li­cė­jaus lai­kų vi­daus ir už­sie­nio po­li­ti­ka be­si­do­min­tis Si­mas Če­lut­ka sa­ko, jog jo kar­ta yra sko­lin­ga bend­raam­žiams Ukrai­no­je. 
D. Sadeckas: “Kai nesiblaškai - mažiau vidinės disharmonijos”
Per 25-erius ne­prik­lau­so­my­bės me­tus Lie­tu­va ge­ro­kai pra­re­tė­jo. Gal per ma­žai dėl jos sten­gė­mės, o rei­ka­la­vo­me dau­giau, nei to nu­si­pel­nė­me... 
Nevengiant pareigos ir nemodernumo
Lai­kro­dis rei­ka­lin­gas ma­tuo­ti lai­kui, o ne tie­sai, yra ra­šęs Oks­for­do pro­fe­so­rius, li­te­ra­tū­ro­lo­gas ir krikš­čio­ny­bės apo­lo­ge­tas C. S. Le­wi­sas. Net jei pa­pli­tęs mąs­ty­mas, kad ho­mo­sek­sua­lių po­rų san­ty­kiai tei­siš­kai tu­rė­tų pri­lyg­ti vy­ro ir mo­ters šei­mai, ar kad abor­tas – mo­ters tei­sė, ne vi­si pa­si­duo­da „lai­ko dva­siai“. 
Albinas Kurtinaitis: gyvenimas pasikeis, kai patys suvoksime savo galias
Aš­tuo­nių kny­gų apie mū­sų tau­tos prois­to­rę, apie Sū­du­vos kraš­to pra­ei­tį, apie mū­sų kal­bo­je bei tau­to­sa­ko­je už­ko­duo­tą in­for­ma­ci­ją au­to­rius, tau­to­sa­ki­nin­ko vil­ka­viš­kie­čio Al­bi­no Kur­ti­nai­čio kraš­tie­čiams il­gai pri­sta­ti­nė­ti ne­rei­kia.
Karolis Kaupinis: Rytų ir Vidurio Europa graži savo paradoksais
Į pres­ti­ži­nį Lo­car­no ki­no fes­ti­va­lį po dvi­de­šim­ties me­tų per­trau­kos su­grį­žo Lie­tu­va. Jau­no re­ži­sie­riaus Ka­ro­lio Kau­pi­nio de­biu­ti­nis vai­dy­bi­nis „Triukš­ma­da­rys“ da­ly­va­vo kon­kur­si­nė­je fes­ti­va­lio prog­ra­mo­je. 
Kęstutis Eidukonis: Pasaulio lietuvių bendruomenei daugiau narių nereikia
Vos Lie­tu­vai at­ga­vus Ne­prik­lau­so­my­bę, Pa­na­mo­je ka­ri­nę tar­ny­bą bai­gęs JAV lie­tu­vis Kęs­tu­tis Ei­du­ko­nis ėmė su­si­ra­ši­nė­ti su tuo­me­ti­ne val­džia, siū­lė su­kur­ti lai­vų re­gis­trą pa­gal Pa­na­mos pa­vyz­dį. Pir­mą kar­tą at­va­žia­vus į lais­vą Lie­tu­vą, JAV at­sar­gos pul­ki­nin­kui lei­te­nan­tui te­ko su­si­dur­ti su biu­ro­kra­ti­jos ko­rup­ci­ja. 
Kai kūryba – vaistas nuo visų ligų
Me­no­ty­ri­nin­kė, Lie­tu­vos kul­tū­ros ty­ri­mų ins­ti­tu­to vy­res­nio­ji moks­lo dar­buo­to­ja, hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­rė Skaid­ra Tri­lu­pai­ty­tė sa­vo moks­li­niuo­se dar­buo­se kri­ti­niu žvilgs­niu kves­tio­nuo­ja ga­lios, val­džios ir pi­lie­ti­nės vi­suo­me­ni­nės san­ty­kius.
Naglis Kardelis: prastas simptomas, jei tik sportas gali suvienyti tautą
„Jei eg­zis­tuo­ja au­ten­tiš­kas ver­ty­bi­nis pa­grin­das, vie­ni­jan­tis ne­for­ma­liai, ne­nai­ki­nan­tis as­me­nų sa­vas­ties – to­kio ne­rei­kė­tų bai­dy­tis“, – apie tai, ar šian­dien vie­ny­bė te­bė­ra ak­tua­li są­vo­ka, kal­ba Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­lo­so­fi­jos is­to­ri­jos ir lo­gi­kos ka­ted­ros do­cen­tas dr. Nag­lis Kar­de­lis.
Jonas Vilimas: menininkams trūksta atsakomybės
„Drą­sos ir su­pra­ti­mo, kad rei­kia pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę, trūks­ta tiek vi­suo­me­nė­je, tiek me­ni­nin­kų pa­sau­ly­je“, – sa­ko mu­zi­ko­lo­gas, Lie­tu­vos mu­zi­kos ir tea­tro aka­de­mi­jos dės­ty­to­jas dr. Jo­nas Vi­li­mas. 
Kad būtų ir išvažiuojančių, ir grįžtančių
Vil­niaus uni­ver­si­te­to (VU) do­cen­tui dr. Mi­kui Veng­riui ši rug­sė­jo 1-oji jau de­šim­ta, kai grį­žęs į Lie­tu­vą po dok­to­ran­tū­ros stu­di­jų Ny­der­lan­duo­se pra­dė­jo dės­ty­ti fi­zi­ką. Moks­li­nin­kas taip pat dir­ba VU La­ze­ri­nių ty­ri­mų cen­tre ir ak­ty­viai ke­lia spręs­ti­nas Lie­tu­vos moks­lo prob­le­mas. Kaip pats juo­kau­ja, par­ašo „at­si­šau­ki­mą“, kai ne­beišt­ve­ria dėl ne­ge­ro­vių, nes jei nie­kas ne­si­keiks, vi­si ma­nys, kad vis­kas vi­siems yra ge­rai.
Pranas Šerpytis: save vertiname per prastai
Ži­no­mas kar­dio­lo­gas, Vil­niaus uni­ver­si­te­to li­go­ni­nės San­ta­riš­kių kli­ni­kų di­rek­to­rius me­di­ci­nai Pra­nas Šer­py­tis vi­sur ran­da dau­giau ge­ro nei blo­go. Di­džiau­siu lai­mė­ji­mu jis va­di­na be­si­kei­čian­tį žmo­nių po­žiū­rį į svei­ka­tą: kad už ją vis la­biau jau­čia­mės at­sa­kin­gi pa­tys. Blo­giau­sias P. Šer­py­čiui yra ne­sta­bi­lu­mas. Ne­svar­bu, šei­mo­je ar dar­be, svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mo­je ar vi­so­je vals­ty­bė­je.
N. Medvedevas: Lietuvą pražudytų nepasitikėjimas savo valstybe
Ne­prik­lau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­ras Ni­ko­la­jus Med­ve­de­vas įsi­ti­ki­nęs, kad Lie­tu­va, iki šiol sa­vy­je jun­gian­ti ir krikš­čio­niš­kas, ir stab­mel­diš­kas ver­ty­bes, bus stip­ri, kol ne­pa­si­duos pa­ska­tai nie­kin­ti sa­vo pa­čių su­kur­tą vals­ty­bę.
LDK raštija – šiandienos Seimo nariams
Stip­ry­bė iš pra­ei­ties – ne vien iš XX am­žiaus mū­sų is­to­ri­jos įvy­kių. Ne vien iš per­ne­lyg siau­rai su­vo­kia­mo tau­tiš­ku­mo. Se­no­sios Lie­tu­vos li­te­ra­tū­ros ir kul­tū­ros ty­ri­nė­to­ja, ver­tė­ja, Vil­niaus uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rė Eu­ge­ni­ja Ul­či­nai­tė sa­ko, kad ją ne­la­bai tei­gia­mai nu­tei­kia, kai kal­bė­da­mi apie Lie­tu­vos Di­džią­ją Ku­ni­gaikš­tys­tę (LDK) ak­cen­tuo­ja­me tik ka­ri­nę ga­ly­bę – vals­ty­bę nuo jū­rų iki jū­rų - ir per ma­žai dė­me­sio ski­ria­me in­te­lek­ti­niam pa­vel­dui, ku­ris ir da­rė vals­ty­bę stip­rią. Juk tas pa­vel­das iš­li­ko iki mū­sų lai­kų - nei ka­ri­nės ga­ly­bės, nei anks­tes­nės te­ri­to­ri­jos ne­bė­ra.
Arvydas Anušauskas: „ Agresores reikia stabdyti nedelsiant“
Šian­dien su­kan­ka 74-eri me­tai nuo tos die­nos, kai 1940 me­tų rugp­jū­čio 3-ią­ją 20 ma­rio­ne­ti­nio Lie­tu­vos liau­dies Sei­mo įga­lio­ti­nių va­žia­vo į tuo­me­ti­nės So­vie­tų Są­jun­gos cen­trą Ru­si­ją įteik­ti so­vie­ti­nei Aukš­čiau­sia­jai Ta­ry­bai „Dek­la­ra­ci­ją dėl Lie­tu­vos į sto­ji­mo į So­vie­tų Są­jun­gos su­dė­tį“ ir iš­kart gau­ti for­ma­lų su­ti­ki­mą tap­ti dar vie­na SSSR ko­lo­ni­ja.
V. Gaidys: lietuviai didžiuojasi savo Tėvyne
Lie­tu­vos pi­lie­čiai dar il­gai ne­pa­si­ti­kės po­li­ti­nė­mis par­ti­jo­mis ir Sei­mu, įsi­ti­ki­nęs so­cio­lo­gas, vi­suo­me­nės nuo­mo­nės ir rin­kos ty­ri­mo cen­tro „Vil­mo­rus“ va­do­vas dr. Vla­das Gai­dys, bet tai ne­truk­do my­lė­ti ir di­džiuo­tis sa­vo Tė­vy­ne.
Lietuva nepranyko Vakaruose
Nors įsto­ju­si į Eu­ro­pos Są­jun­gą (ES) Lie­tu­va pra­ra­do ga­lią vi­siš­kai sa­va­ran­kiš­kai tvar­ky­ti sa­vo ša­lies eko­no­mi­ką, prof. Jo­nas Či­čins­kas įsi­ti­ki­nęs, kad pri­klau­so­my­bė nuo stip­rių­jų glo­ba­lios rin­kos žai­dė­jų yra ne­iš­ven­gia­ma.
V. Terleckas: įveikiant prosovietines pagirias
Va­ka­rie­čiai ir da­bar leng­vai at­pa­žįs­ta vy­res­nius tu­ris­tus iš bu­vu­sio „so­cia­lis­ti­nio la­ge­rio“. Lie­tu­vo­je be­veik pu­sę am­žiaus tru­ku­si oku­pa­ci­ja, pa­sak dr. Vla­do Ter­lec­ko, to­ta­liai pa­kei­tė vis­ką: gy­ve­ni­mo bū­dą, žmo­nių cha­rak­te­rius, mo­ra­lę, pa­pro­čius, lek­si­ką. Bar­ba­rų siau­tė­ji­mo pa­da­ri­niams lik­vi­duo­ti iki šiol ten­ka da­lį vals­ty­bės biu­dže­to lė­šų ati­trauk­ti nuo ki­tų reik­mių.
Lytiškumas – mūšio laukas
Prieš pu­sę šimt­me­čio įvy­ku­si sek­sua­li­nė re­vo­liu­ci­ja bu­vo grįs­ta vul­ga­ri­zuo­ta psi­choa­na­li­zės ver­si­ja, tei­gia psi­cho­te­ra­peu­tas, Tarp­tau­ti­nio teo­lo­gi­jos ins­ti­tu­to (Tru­mau, Aus­tri­ja) pro­fe­so­rius Gin­tau­tas Vai­toš­ka. Jo įsi­ti­ki­ni­mu, su sek­sua­li­niu iš­si­lais­vi­ni­mu sie­tos lai­mės vil­tys at­ne­šė prieš­in­gą re­zul­ta­tą – liūd­nų, vie­ni­šų žmo­nių vi­suo­me­nę.
Verslininkas: be saugios valstybės nebus ir verslo
Nuo braš­kių sky­ni­mo už­sie­ny­je vers­lą pra­dė­jęs, o da­bar iki in­di­vi­dua­lios įmo­nės „E­lek­tra“ va­do­vo iš­au­gęs vil­ka­viš­kie­tis vers­li­nin­kas, „Bė­dų tur­gaus“ me­ce­na­tas, Vil­ka­viš­kio ra­jo­no ta­ry­bos na­rys Gin­tau­tas Pleč­kai­tis ne­sle­pia, kad dėl Ru­si­jos ir Ukrai­nos san­ty­kių kri­zės pa­ty­rė ne­men­kų nuo­sto­lių. Ta­čiau dėl to jis ne­si­sie­lo­ja ir ti­ki­na, kad yra pa­si­ry­žęs skir­ti lė­šų Lie­tu­vos sau­gu­mo di­di­ni­mui, nes jam, kaip vers­li­nin­kui, yra svar­bes­ni vals­ty­bės, o ne jo pa­ties in­te­re­sai.
M. Jakobas: vaikus reikia ruošti nelengvam gyvenimui
Šių ­me­tų abi­tū­ros eg­za­mi­nų se­si­ja pra­ėjo su daug vie­šai nu­skam­bė­ju­sių skun­dų. Vie­ni­ a­bi­tu­rien­tai ver­kė, ki­ti dėl pro­tes­to de­gi­no už­duo­tis, dar ki­tiems ran­kos ­ne­si­lio­vė dre­bė­ju­sios. Gal­būt tiek skun­dų pa­si­py­lė dėl to, kad da­bar la­bai leng­va bet ­kam sa­vo nuo­mo­nę pub­li­kuo­ti ži­niask­lai­do­je, gal­būt dėl to, kad jau­ni­mas šiais ­lai­kais yra glež­nes­nis. „Jei­gu ban­dy­tu­me vai­kus mo­ky­ti taip, kaip pa­tys mo­kė­mės, mus su­plė­šy­tų į ga­ba­lus“, – sa­ko sos­ti­nės gim­na­zi­jos di­rek­to­rius.
Folkloro šventovės pradėjo byrėti
Iš­min­tin­gi žmo­nės sa­ko, kad ne­pa­ži­nus sa­vo pra­ei­ties ne­bus ir at­ei­ties, to­dėl da­bar­ti­nė­je, glo­ba­li­za­ci­jos iš­šū­kius pri­iman­čio­je Lie­tu­vo­je ypa­tin­gą svar­bą įgau­na et­ni­nės kul­tū­ros puo­se­lė­ji­mas.
Laimė ir laisvė priklauso nuo mūsų pačių
Kai be­veik prieš de­šimt­me­tį Ma­ri­jam­po­lė­je pra­dė­jo kur­tis Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­tas (TAU), skir­tas vy­res­nio am­žiaus žmo­nių la­vi­ni­mui, o prie jo „vai­ro“ sto­jo tuo­me­ti­nė Ma­ri­jam­po­lės ko­le­gi­jos dės­ty­to­ja Ona Sa­ka­laus­kie­nė, dau­ge­lis į to­kias už­ma­čias žvel­gė la­bai skep­tiš­kai. Ta­čiau šian­dien skep­ti­ciz­mo jau ne­be­li­ko – ja­me už­siė­mi­mą ran­da šim­tai ma­ri­jam­po­lie­čių, su­pra­tu­sių, kad tiek jų, tiek ir vi­sos Lie­tu­vos at­ei­tis pri­klau­so nuo da­bar­ties, nuo to, koks pa­ma­tas at­ei­čiai bus pa­dė­tas šian­dien. 
Lietuvoje – geriausiai
Eko­no­mis­tė Re­gi­na Kie­ty­tė – trem­ti­nė, žy­gei­vė, ak­ty­vi Są­jū­džio da­ly­vė, pir­mo­sios at­kur­to­je Lie­tu­vo­je Pa­ne­vė­žio mies­to ta­ry­bos na­rė, vi­suo­me­ni­nin­kė, pa­trio­tė. Daug pa­sau­lio ap­ke­lia­vu­si mo­te­ris tvir­ti­na, kad sa­vo ša­ly­je jau­čia­si ge­riau­siai ir kvie­čia vi­sus tau­tie­čius my­lė­ti bei tau­so­ti Lie­tu­vą.
S. Idzelevičienė: „Visuomenę skaldo individualistų karta“
Klai­pė­dos spor­ti­nių šo­kių an­samb­lis „Žu­vėd­ra“ yra ne tik gy­va le­gen­da, bet ir vi­suo­me­nės mi­kro­mo­de­lis, nes į vie­ną kumš­tį rei­kia su­bur­ti la­bai skir­tin­gus žmo­nes, ku­rie kar­tu veik­tų ve­di­ni bend­ro tiks­lo.
Tiesiog pasitikiu žmonėmis
Vos ne kiek­vie­nas ša­kie­tis pa­sa­ky­tų, kad Luk­šių mies­te­lis, Zyp­lių dva­ras ir tau­to­dai­li­nin­kas Vi­das Ci­ka­na yra tar­si ne­da­lo­ma tre­jy­bė. Ir vie­ną įsi­vaiz­duo­ti be ki­tų – be­veik ne­įma­no­ma. Per be­veik ket­vir­tį am­žiaus, kiek V.Ci­ka­na va­do­vau­ja Luk­šių se­niū­ni­jai, ku­rios te­ri­to­ri­jo­je sto­vi Zyp­lių dva­ras, tiek mies­te­lis, tiek ir nu­grio­vi­mui pa­smerk­tas dva­ras pa­si­kei­tė ne­at­pa­žįs­ta­mai.
Lietuviškumo mokykla
Kraš­to­ty­ri­nin­kė, et­nog­ra­fė, tau­to­dai­li­nin­kė, mo­ky­to­ja, iš gar­sios mu­zi­kų Dva­rio­nų gi­mi­nės ki­lu­si Eg­lė Dva­rio­nai­tė-Vin­da­šie­nė – pui­ki pa­šne­ko­vė bet ku­riam žmo­gui. At­vi­ra, ener­gin­ga mo­te­ris apie tai, kaip pa­ti ir jos ap­lin­kos žmo­nės žen­gė ša­lies ne­prik­lau­so­my­bės ke­liu ga­li pa­sa­ko­ti va­lan­dų va­lan­das. „Dar ne vis­ką spė­jau su­ži­no­ti“, - ne­abe­jo­ja po­kal­bi­nin­kė, pa­si­ry­žu­si ir to­liau ei­ti pa­si­rink­tu tau­tiš­ku­mo ke­liu.
Ustronės vienkiemis saugojo lietuvybę
Pa­ne­vė­žio ra­jo­ne, ne­to­li Kre­ke­na­vos, esan­tis Us­tro­nės vien­kie­mis gar­sus ne tik tuo, kad čia vei­kė vie­na stam­biau­sių Lie­tu­vo­je Garš­vių knyg­ne­šių drau­gi­ja, iš­trem­tas Juo­zas Tu­mas-Vaiž­gan­tas čia pra­dė­jo ra­šy­ti sa­vo "Pra­gied­ru­lius", bet ir tuo, kad čia esan­čia­me vie­nin­te­lia­me Lie­tu­vo­je knyg­ne­šys­tės mu­zie­ju­je da­bar dir­ba Aud­rius Dauk­ša, ga­lin­tis min­ti­nai pa­dek­la­muo­ti šim­tus ei­lė­raš­čių, kank­lė­mis pri­tar­ti ir pa­dai­nuo­ti šim­tus liau­dies dai­nų ir už­de­gan­čiai pa­pa­sa­ko­ti tų lai­kų is­to­ri­jas.
Valstybės iššūkis – išlikti valstybe
Uos­ta­mies­čio vi­ce­me­ras ir bu­vęs vie­nas ak­ty­viau­sių Są­jū­džio ak­ty­vis­tų Klai­pė­do­je Vy­tau­tas Če­pas apie mū­sų vals­ty­bę ne­lin­kęs kal­bė­ti pa­pud­ruo­tais žo­džiai. Rė­žia tie­siai, ką ma­no.
Vienas žmogus – šimtas idėjų
Vie­nas ryš­kiau­sių Birš­to­no žmo­nių, be ku­rio jau ke­le­tą de­šimt­me­čių ne­įsi­vaiz­duo­ja­mas šio ku­ror­to gy­ve­ni­mas. Ap­do­va­no­tas vals­ty­bės or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ me­da­liu, va­do­vau­jan­tis ge­riau­siu kul­tū­ros cen­tru ša­ly­je 2004-ai­siais pri­pa­žin­tam Birš­to­no kul­tū­ros cen­trui, dau­giau nei tris de­šimt­me­čius or­ga­ni­zuo­jan­tis „Birš­to­nas jazz“ fes­ti­va­lį, Lie­tu­vos sam­bo čem­pio­nas, Lie­tu­vos kul­tū­ros fon­do pre­zi­diu­mo na­rys, il­ga­me­tis Lie­tu­vos aso­cia­ci­jos „Kul­tū­ros sa­vi­val­dos ko­le­gi­ja“ na­rys, Lie­tu­vos NVO kul­tū­ros pro­jek­tų ver­ti­ni­mo eks­per­tas... Ti­tu­lų ir pa­sie­ki­mų daug. Ir vi­si jie pri­klau­so vie­nam žmo­gui – Zig­mui Vi­lei­kiui.
Nuo piliakalnio – žvilgsnis į ateitį
Prieš be­veik aš­tuo­ne­rius me­tus pra­dė­to reng­ti „Kir­va­kal­nio“ fes­ti­va­lio sie­la – Var­nu­pių kai­mo ūki­nin­kas Sau­lius Sta­ny­nas, ku­riam knie­tė­te knie­tė­jo vi­sam Su­val­ki­jos kraš­tui, vi­sai Lie­tu­vai pri­min­ti, jog įvai­rių kul­tū­ri­nių, po­li­ti­nių ir tau­ti­nių prob­le­mų šak­nys glū­di pra­ei­ty­je. To­dėl pa­žįs­tant se­ną­ją Lie­tu­vos is­to­ri­ją ga­li­ma iš­aiš­kin­ti, kaip su­si­da­rė da­bar­ti­nės mū­sų gy­ve­ni­mo ap­lin­ky­bės, kaip at­si­ra­do vi­sos da­bar spren­džia­mo prob­le­mos. 
Nykstantys Seinų lietuviškumo pėdsakai
Jei­gu Lie­tu­vos val­džios ins­ti­tu­ci­jos lai­kys Len­ki­jos lie­tu­vių or­ga­ni­za­ci­jas svar­biu par­tne­riu, ta­da jas gerbs ir Len­ki­ja, įsi­ti­ki­nęs Sei­nų lie­tu­viš­kos „Ži­bu­rio“ mo­kyk­los va­do­vas Al­gir­das Vai­ce­kaus­kas. Jo tei­gi­mu, ne­pai­sant Len­ki­jo­je ga­lio­jan­čio tau­ti­nių ma­žu­mų įsta­ty­mo, lie­tu­vių gy­ve­ni­mas šio­je ša­ly­je yra su­dė­tin­gas.
Nijolė Sadūnaitė: Lietuva vis tiek išliks
Op­ti­miz­mu spin­du­liuo­jan­ti di­si­den­tė, vie­nuo­lė, ko­vo­to­ja už tei­sin­gu­mą, nu­skriaus­tų­jų gy­nė­ja Ni­jo­lė Sa­dū­nai­tė sa­ko, kad gy­ve­ni­me rei­kia va­do­vau­tis auk­si­ne tai­syk­le: "Da­ryk, kas nuo ta­vęs pri­klau­so, kas įma­no­ma, o kas bus ne­įma­no­ma, Die­vas pa­baigs. Jam nė­ra ne­ga­li­mų da­ly­kų". Nu­si­kel­da­ma į pri­si­mi­ni­mus ji pri­si­pa­žįs­ta vi­sad jau­tu­si Die­vo glo­bą. "Lie­tu­va da­bar Dan­gu­je tu­ri daug už­ta­rė­jų. Ti­kiu, vis­kas bus ge­rai", - sa­ko ji. Il­go po­kal­bio me­tu N.Sa­dū­nai­tė svars­tė apie Lie­tu­vos da­bar­tį ir jos ry­šį su ne­to­li­ma pra­ei­tim.
V.Povilionis: Mano Lietuva susivienytų
Pro­to mig­los po tru­pu­tį sklai­do­si ir ti­kro­ji vals­ty­bės pa­dė­tis aiš­kė­ja net ne­pri­ma­tan­tiems, įsi­ti­ki­nęs Ko­vo 11-osios ak­to sig­na­ta­ras Vid­man­tas Po­vi­lio­nis. Ta­čiau jis pa­brė­žia: ar­tė­jant po­li­ti­nei žie­mai, svar­biau­sius dar­bus rei­kia baig­ti sku­biai.
A.Juozaitis: Grėsmė laisvei – mes patys
Fi­lo­so­fas Ar­vy­das Juo­zai­tis įsi­ti­ki­nęs, kad grės­me mū­sų lais­vei esa­me mes pa­tys, bū­da­mi be­ne spar­čiau­siai nyks­tan­čia re­gio­no ša­li­mi. Jo nuo­mo­ne, su­ve­re­nią vals­ty­bę spar­čiai nai­ki­na­me tiek sa­vo ran­ko­mis, tiek no­riai pa­de­dant „ge­ra­da­riams“. Esą dar po­ra to­kių de­šimt­me­čių ir Lie­tu­vos lau­kia liūd­nas li­ki­mas – au­to­no­mi­jos sta­tu­sas.
A.Kaušpėdas: Sąjūdis visada gudravo
Ko­vo 11-oji – Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo die­na. Įra­šy­ta į lie­tu­vių at­min­tį, is­to­ri­jos kny­gas, in­ter­ne­ti­nius ži­ny­nus. „1988-1990 me­tais vy­ko daug ste­buk­lų“, - apie tuos lai­kus pa­sa­ko­ja Al­gir­das Kauš­pė­das.
N.Ambrazaitytė: Lietuvos silpninimas – visur, visaip
Ope­ros dai­ni­nin­kė, Lie­tu­vos Ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo ak­to sig­na­ta­rė Ni­jo­lė Amb­ra­zai­ty­tė, ne­se­niai šven­tu­si su­kak­tu­vi­nį, 75-ąjį gim­ta­die­nį, Ko­vo 11-osios iš­va­ka­rė­se vi­sa­da pri­si­me­na, kad sig­na­ta­rys­tė – ne vien par­ašas, bet ir mil­ži­niš­ka ko­va, vy­ku­si tiek iki lem­tin­go­jo 1990-ųjų pa­va­sa­rio, tiek iš­kart po Ak­to pa­skel­bi­mo. Ko­va, ne­si­bai­gu­si ir šian­dien, tik puo­li­mas, ku­rį rei­kia at­lai­ky­ti, įgi­jęs ki­to­kių for­mų.
G.Šidlauskas: jie buvo laisvūnai nelaisvoje visuomenėje
Re­zis­ten­tų veik­los pa­ma­tas bu­vo tarp­tau­ti­nė, tau­tos ir žmo­gaus tei­sės. Pa­sip­rie­ši­ni­mo da­ly­vių (re­zis­ten­tų) tei­sių ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko Gin­ta­ro Šid­laus­ko tei­gi­mu, tai, ką jie tuo­met skel­bė sa­vo prog­ra­mo­se, da­bar įtei­sin­ta Kons­ti­tu­ci­jo­je, pog­rin­džio są­ly­go­mis dek­la­ruo­ta ideo­lo­gi­ja ta­po vals­ty­bi­ne po­li­ti­ka, o sie­kiai – Lie­tu­vos gy­ve­ni­mo kas­die­ny­be.
B.Kuzmickas: su pesimistiniu slogučiu jau ima varžytis pozityvumo oazės
Vi­suo­me­nė­je pa­ste­bi­mos dvi tar­si be­si­var­žan­čios vi­suo­me­nės ­gy­ve­ni­mo ten­den­ci­jos: da­lis žmo­nių lin­kę į des­truk­ci­ją ir sa­vi­des­truk­ci­ją, o ­ki­ti no­ri kur­ti sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je, pa­ma­tę pa­sau­lio įgy­ja dau­giau ­pa­si­ti­kė­ji­mo. Vie­nas di­džiau­sių iš­šū­kių da­bar – vals­ty­bės pa­skir­ties ir jos ­vaid­mens tau­tos at­žvil­giu prob­le­ma.
R.Ozolas: stebime lūžio metą
Prieš ket­ve­rius me­tus Lie­tu­vos są­jū­džio ini­cia­ty­vi­nės gru­pės na­rys, Ne­prik­lau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­ras Ro­mual­das Ozo­las in­ter­viu LŽ tvir­ti­no: Va­sa­rio 16-oji – pats svar­biau­sias mū­sų tūks­tant­me­tei vals­ty­bei įvy­kis. „Ta­da su­kur­ta vals­ty­bė, ko­kios Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je ne­bu­vo: jai ne­pri­lygs­ta nei ka­ra­lys­tė, di­džiū­nų val­džios ins­ti­tu­ci­ja, nei ku­ni­gaikš­čio res­pub­li­ka, tuo la­biau uni­ji­nė ba­jo­rų res­pub­li­ka. 1918 me­tų va­sa­rio 16-ąją bu­vo su­kur­ta kiek­vie­no žmo­gaus, tau­tos vals­ty­bė“, - kal­bė­jo sig­na­ta­ras.
P.Plumpa: laisvė atidarė kanalus ir tiesai, ir melui
Lie­tu­vai at­ga­vus ne­prik­lau­so­my­bę, dau­ge­lis žmo­nių pra­plė­tė sa­vo pa­sau­lė­žiū­rą, ta­čiau tik ne­dau­ge­lis iš es­mės pa­kei­tė gy­ve­ni­mo bū­dą, san­ty­kius su ki­tais žmo­nė­mis ir sa­vo vals­ty­be, sa­ko bu­vęs re­zis­ten­tas Pe­tras Plum­pa. Jo tei­gi­mu, gy­ven­ti šiuo­lai­ki­nė­je Lie­tu­vo­je iš­oriš­kai yra leng­viau, bet mo­ra­li­nės prob­le­mos ta­po tik pa­ines­nės.
Pradedame projektą „Pokalbiai apie Lietuvos valstybę“
Bran­gie­ji skai­ty­to­jai, por­ta­las lzi­nios.lt džiau­gia­si ga­lė­da­mas pri­sta­ty­ti nau­ją pro­jek­tą – „Po­kal­bius apie Lie­tu­vos vals­ty­bę“. Ti­ki­mės, kad prie jo kū­ri­mo pri­si­dė­si­te ir jūs.
Vėl žvanga ginklai dėl Stambulo konvencijos
Šian­dien va­ka­ri­nia­me ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­trė Al­gi­man­ta Pa­be­dins­kie­nė at­sa­kė į Sei­mo gru­pės na­rių klau­si­mus dėl Stam­bu­lo kon­ven­ci­jos, skir­tos „ko­vai prieš smur­tą šei­mo­je“. 
Rūpestis dėl Rytų Lietuvos nevirsta darbais
Apie par­amą eko­no­miš­kai at­si­li­ku­siam Ry­tų Lie­tu­vos re­gio­nui gar­siai pra­kal­bę po­li­ti­kai to­liau dangs­to­si vien pa­ža­dais. Anot Vil­niaus ir Šal­či­nin­kų ra­jo­nų va­do­vų, Sei­mo patvirtintame ki­tų me­tų [...]
Kibernetinei gynybai Seimas pagalando ginklus
Nukritęs rublio kursas supurtė Rusiją
Šią sa­vai­tę rub­lio kur­sas ne­val­do­mai ri­to­si že­myn. „Ti­mes“ žur­na­lis­tai juo­ka­vo, kad rub­lio kur­sas krin­ta grei­čiau, nei ga­li­ma iš­tar­ti „Vla­di­mi­ras Vla­di­mi­ro­vi­čius“. Pir­ma­sis Ru­si­jos cen­tri­nio ban­ko va­do­vės pa­va­duo­to­jas Ser­ge­jus Šve­co­vas tei­gė, kad pa­dė­tis kri­tiš­ka. „Prieš me­tus to ne­bū­tu­me sap­na­vę net pa­čia­me bai­siau­sia­me sap­ne“, - sa­kė jis.
Žiemą kariauti niekas nenori
An­tras ban­dy­mas įves­ti pa­liau­bas Ry­tų Ukrai­no­je kol kas, at­ro­do, yra sėk­min­gas. Ukrai­nos ly­de­riai nu­si­tei­kę ga­na op­ti­mis­tiš­kai, lau­kia dar ke­lių su­pla­nuo­tų de­ry­bi­nin­kų su­si­ti­ki­mų ir ti­ki­si, kad [...]
Pretenzijų žaidimas Arktyje
Vakarų demokratijos stiprybė ir silpnybė
Pa­skel­bus JAV Se­na­to at­as­kai­tą dėl CŽV ka­lė­ji­mų, vi­suo­me­nė tiek Lie­tu­vo­je, tiek ki­to­se Eu­ro­pos Są­jun­gos bei NA­TO ša­ly­se ją ver­tin­da­ma pa­si­da­li­jo į dvi da­lis. 
Moralinis dvylipumas po Vakarų vertybių pamatais
Pa­sta­ruo­ju me­tu pa­dau­gė­jo įvy­kių, ver­čian­čių su­abe­jo­ti, ar Va­ka­rų iš­pa­žįs­ta­mos ver­ty­bės yra jau to­kios fun­da­men­ta­lios. Su­pran­tu, ga­liu bū­ti ap­kal­tin­tas, kad skelbiu pro­ru­siš­ką pro­pa­gan­dą, [...]
Taip, Lietuva nyksta
Redakcijos paštas. Pakeliui į bažnyčią
Spa­lio pa­bai­go­je sek­ma­die­nį pa­ke­liui į baž­ny­čią pa­žįs­ta­mas par­api­jie­tis pa­si­di­džiuo­da­mas ta­rė: „Nu­si­pir­kau kny­gą „Rau­do­no­ji da­lia“... Pa­si­tiks­li­nau pa­va­di­ni­mą, ka­dan­gi ne­sup­ra­tau, apie ką kal­ba: ar žmo­gaus da­lią, ar žmo­gaus var­dą (at­min­ty­je tuoj pat iš­ki­lo Ba­lio Sruo­gos is­to­ri­nės dra­mos pa­va­di­ni­mas „A­pyauš­rio da­lia“). 
Redakcijos paštas. Nebijokite mąstyti laisvai, ieškokite savo erčių
Pers­kai­tęs Vė­jū­nos Sa­lo­mė­jos Šli­žie­nės  laiš­ką, ku­ria­me au­to­rė pik­ti­na­si li­tua­nis­tais, pra­šan­čiais,  stab­dy­ti pa­grin­di­nio ug­dy­mo lie­tu­vių kal­bos bendrosios prog­ra­mos pro­jek­tą, [...]
Redakcijos paštas. Kiek svarbi visuomenei verslo socialinė atsakomybė?